Vitorijos „Caja Laboral“ ekipa yra bene stipriausia A grupės komanda, tačiau dvi pergales sąskaitoje turinčiai „Žalgirio“ ekipai baskai nėra neįkandami varžovai. Tuo tvirtai įsitikinęs buvęs žalgiriečių strategas Rimantas Grigas.
Anot specialisto, jei Lietuvos vicečempionams pavyks įgyvendinti savo sumanymus, tikėtis pergalės Ispanijoje – realu.
– Žalgiriečiai kritikuojami dėl negražaus žaidimo. Kokį įspūdį jums palieka „Žalgirio“ komandos puolimas? – paklausėme R.Grigo.
– Visada norėtųsi, kad puolimas būtų greitesnis ir kūrybiškesnis, o komanda pelnytų daugiau taškų. To norisi kiekvienam žiūrovui. Tačiau svarbiausia – pergalė. Dažniausiai jos nėra pasiekiamos vien tik gražiu žaidimu. Jeigu kalbame apie paskutines rungtynes su „Asseco Prokom“, lenkai patys primetė lėtą pozicinį krepšinį. Tiesa, rungtynių pradžioje žalgiriečiai greitai atitrūko, o žaidimas buvo gražus akims, bet svečių primestas klampus stilius išmušė iš greito tempo ir abi ekipos nedemonstravo patrauklaus krepšinio. Vis dėlto pergalė yra pergalė. Gerai, kad vyrai atsilaikė gynyboje. Sėkmė ir Tomo Delininkaičio tritaškis padėjo žalgiriečiams pasiekti pergalę. Lieka tuo tik džiaugtis.
– Dėl ko dar neramu žiūrint į kauniečių žaidimą?
– Kaip sakė žaidėjai ir treneriai, viską dar reikia tobulinti. Vis dar eksperimentuojama. Konkrečiau bus galima kalbėti po rungtynių su „Caja Laboral“. Tuomet bus aiškus „Žalgirio“ pajėgumas, nes baskai yra vieni stipriausių A grupėje. Po susitikimo turėtų labiau matytis visos puolimo ir gynybos spragos.
– Nebaisu, kad Vitorijoje pasikartos Tel Avivo scenarijus, kai jau mačo pradžioje „Žalgiris“ sutriko ir paleido žaidimo vadžias?
– Sunku spręsti. Būna visko: vienose rungtynėse sekasi, kitose – ne. Daug ką lems ir tai, kokį žaidimo planą parengs treneriai. Išvykose rungtyniaujančios komandos dažniausiai žaidžia ramiau, kontroliuoja tempą, ilgiau laiko kamuolį, stengiasi apriboti priešininkų žaidimą. Tuo tarpu būsimi varžovai ispanai aktyviai ginasi ir bėga. Tokie jų koziriai. „Žalgiriui“ reikia bandyti numušti baskų tempą, neįsivelti į greitą bėgimą, bet, žinoma, esant galimybei kontratakuoti. Į rikiuotę grįžo „Caja Laboral“ lyderis Davidas Loganas, be kurio ispanai svečiuose pralaimėjo „Chimki“ ekipai. „Žalgirio“ laukia sunkus uždavinys. Jei žalgiriečiai įgyvendins savo sumanymus ir sėkmingai žais gynyboje, gali laimėti rungtynes.
– Kas atsitiko D.Collinsui? Kodėl jam dar nepavyksta rasti savo žaidimo?
– Manau, kad Collinsas yra pavargęs. Jis demonstravo labai gerą žaidimą sezono pradžioje, ypač kontrolinėse rungtynėse. Tuomet žalgiriečiai žaidė su pajėgiais varžovais, o amerikiečio forma buvo labai gera. Galbūt jam skiriamas per didelis krūvis. Atvykęs į komandą, jis greičiausiai nenorėjo atsilikti nuo kitų bendraklubių, stengėsi pasirodyti treneriams, kaip maksimaliai žaidžia ir dirba, todėl dabar jam gali pasijusti nuovargis. Tokio lygio žaidėjas kaip Collinsas paprasčiausiai nedaro tokių klaidų, kokias dabar tenka pamatyti. Arba tokios klaidos daromos dėl netikslių komandinių veiksmų ir trenerių sprendimų, arba dėl nuovargio.
– Realu tikėtis, kad D.Collinsas šiame sezone rungtyniaus taip, kaip geriausiais laikais „Žalgiryje“?
– Mano nuomone, tai yra realu. Collinsas atsigaus. Jis yra stiprus vyrukas, bet nuovargis daro savo. Jis turėtų priprasti prie tokio ritmo, galbūt pasikeis treniruočių pobūdis. Manau, antroje sezono pusėje jis žais žymiai geriau. Gal gerą formą jis pasieks dar iki Naujųjų. Viliuosi, kad gerą Collinso žaidimą išvysime ir Ispanijoje.
– T.Watsono naudingumas, palyginti su praėjusiu sezonu, žymiai krito (nuo vid. 16,2 naud. bal. iki 1,7 naud. bal. – aut. past.). Kodėl amerikiečio žaidimas taip pasikeitė?
– Viskas priklauso nuo filosofijos. Pernai jis gaudavo daugiau perdavimų, o šiemet žaidimas daugiau grindžiamas per gynėjus, nes ši grandis „Žalgiryje“ yra labai pajėgi. Visi jie gali sėkmingai atakuoti, todėl kamuolys ne visada pasiekia aukštaūgius. Praėjusį sezoną sudėtis paprasčiausiai nebuvo tokia gera kaip šiemet.
– Galbūt pastebėjote, kurie krepšininkai sunkiai pritampa prie A.Petrovičiaus filosofijos?
– Sunku pasakyti. Matyti, kad ne visi taip sėkmingai įsivažiuoja, bet žaidėjai turi priprasti prie trenerių ir jų filosofijos. Nėra blogai, jei krepšininkas nerungtyniauja visas 40 minučių, yra keičiamas jau po 3–4 ar 5–6 minučių. Jam duodama pailsėti ir atgavęs jėgas jis gali maksimaliai atiduoti save aikštėje. Kai krepšininkas žino, kad aikštėje praleis praktiškai visą laiką, pradeda taupytis. Dažniausiai – gindamasis. Treneris nori išreikalauti maksimalų darbą gynyboje, todėl krepšininkai dažnai keičiami.
