Išskirtiniame interviu portalui Krepsinis.net J.Vainauskas atskleidė ateinančio sezono komandos komplektavimo subtilybių. „Lietuvos ryto“ komandos vadovas taip pat pareiškė, kad daugiau jam skirtų Vladimiro Romanovo viešų laiškų neskaitys ir į juos neatsakys.
– Kokios galimybės, kad Kurtinaitis liks vyr. trenerio poste?
– Pirmiausia kalbėsimės su Rimu. Aš žinau jo poziciją dėl kai kurių komandos formavimo subtilybių. Jis žino komandos keliamus tikslus ir mes paprasčiausiai turime atvirai pasikalbėti. Per dvejus metus mes padarėme labai daug. Mes išlikome geri draugai, kolegos. Mūsų bendradarbiavimas tiek man, tiek jam atmintyje išliks visam gyvenimui. Atėjo laikas, kai mes turime nuspręsti, ar jau viską padarėme, ar vienas kitą galime kentėti dar metus.
– Kuo konkrečiai netenkino jūsų Kurtinaičio vadovavimas komandai?
– Aš nepasakyčiau, kad yra nors vienas epizodas, kuris užkliūtų. Tokio lygio klubui kaip „Lietuvos rytas“ du titulai yra minimumas. Laimėtas finalas prieš „Žalgirį“, kuris žaidė gatvės krepšinį. Kol kas nei aš, nei Rimas negalėjome paaiškinti, kas atsitiko. Galbūt aš šiek tiek daugiau žinau, tačiau apie tai niekada nekalbėsiu. Taip bus lengviau ir man, ir Lietuvos krepšiniui. Man reikėtų iš Rimo išgirsti, ko jis tikėjosi, ką tie žaidėjai padarė, ko jie nepadarė, kaip jis sugebės įvertinti savo darbą. Vienas rimtas vyriškas pokalbis išspręs klausimą, ar Kurtinaitis liks prie „Lietuvos ryto“ vairo, ar išvažiuos kitur.
– Galbūt esate numatę trenerius, kurie galėtų pakeisti Kurtinaitį?
– Aš visada esu numatęs ir pasiruošęs. Nekalbėsiu nė su vienu žmogumi, prieš tai nepakalbėjęs su Rimu.
– Labiau linkstate prie trenerių užsieniečių ar lietuvių?
– Aš manau, kad tokio lygio krepšiniui, kokį mes norime rodyti Europai, iš lietuvių gali pademonstruoti du strategai: Rimas Kurtinaitis ir Jonas Kazlauskas.
– Ar nebijote, kad supykęs Kurtinaitis pereis į „Žalgirį“?
– Iš tiesų nežinau. Ar mane tai nustebintų? Sakyčiau, net labai. Kaip kadaise sakė Brazys, kurio nuoširdžiai negaliu pakęsti dėl viso to idiotizmo, ką jis plepa visą gyvenimą, gal tą kartą buvo teisus sakydamas, kad tik idiotas galėtų eiti treniruoti „Žalgirio“.
– Jūsų tėvas sakė, kad keturi žaidėjai paliks komandą. Galbūt atskleisite kurie?
– Jis mano, kad tiek būtų teisingiausia, ir aš visada paklausiu jo nuomonės. Jis yra labai įdomus žmogus, išmanantis daug sričių, krepšinį – taip pat. Galbūt tai buvo šiek tiek skubotas visų kortų atskleidimas, joms dar nesant tokioms, kokias pasakė.
– Kiek įtakos komandos sprendimams turite jūs, o kiek jūsų tėvas?
– Visus sprendimus „Lietuvos ryte“ priimu aš. Taip buvo visada ir bus tol, kol aš dirbsiu.
– Kokia situacija su Bradu Newley?
– Iš tiesų Bradas nori žaisti „Lietuvos ryte“ bet kokiomis sąlygomis, kurios būtų sveiku protu suprantamos. Nuo to laiko, kai „Lietuvos rytas“ parodė susidomėjimą juo, krepšininko rinkos vertė išaugo 3 kartus, bet ta kaina, apie kurią mes kalbėjome anksčiau, išliko tokia pati. Jeigu jis per pirmą birželio savaitę negaus pasiūlymo, kuris „Lietuvos ryto“ pasiūlymą pavers niekiniu, tuomet jis rungtyniaus mūsų komandoje. Bradas girdėjo iš kitų žaidėjų, kokių stebuklų krepšininkams nutinka pažaidus mūsų ekipoje, ir jis nori būti to stebuklo dalis kitų metų Eurolygoje.
– Kokias ekipos pozicijas labiausiai norėtumėte stiprinti šį tarpsezonį?
– Vienintelis žmogus, su kuriuo tariuosi, yra mano tėvas. Jis labai gerai įvardijo, ko mums trūksta. Nepaisant to, ką sakytų, manytų Kurtinaitis ar kaip jis būtų nusistatęs, Žydrūnas Kelys rungtyniaus „Lietuvos ryte“. Tas sprendimas nebus keičiamas, kad ir kokias pasekmes jis gali sukelti. Komandoje liks ir Igoris Miloševičius. Šis klausimas taip pat nėra diskutuotinas. Mums reikia rasti įžaidėją, kuris būtų tvirtas. Aiškiau kalbant, mums reikia pigesnės, gerokai pigesnės Bojano Popovičiaus versijos. Žaidėjo, kuris nebūtų pagrindinis, bet gerai įsitrauktų į komandos žaidimą, turėtų patirties Europos krepšinyje. Manau, su mūsų ryšiais ir daugelio užsieniečių noru žaisti „Lietuvos ryte“, mes pačiomis minimaliausiomis sąlygomis įgyvendinsime šį tikslą.
Aukštaūgių rotacija gali būti įvairi. Kol kas aiškūs trys žmonės. Didelį dėmesį skirsime Jonui Valančiūnui. Taip žaidžiantis Kenanas Bajramovičius bus vienas galingiausių žaidėjų Eurolygoje savo pozicijoje. Milko Bjelica gali rungtyniauti tiek sunkiojo krašto puolėjo, tiek vidurio puolėjo pozicijose. Dėl to mes turime labai daug laisvės rinkdamiesi pagalbinius žaidėjus, vienas iš kurių, manau, gali būti Donatas Zavackas. Penktasis aukštaūgis priklausys nuo to, kokioje pozicijoje Kurtinaitis arba naujasis treneris matys Bjelicą.
– Į įžaidėjo poziciją galbūt esate numatę kandidatų?
– Yra keli, tačiau kol kas neperžiūrėjau jų žaidimo vaizdajuosčių. Žinau tik jų pavardes, statistiką ir kelis atsiliepimus iš patikimų žmonių. Kol kas nepamatęs jų žaidimo nenorėčiau daryti išankstinių prognozių. Tai būtų pernelyg neprofesionalu. Sprendimą priimsiu birželio pradžioje.
– Kada ketinate baigti komplektuoti komandą?
– Mes, kaip ir įprasta, ekipą ketiname suburti anksti. Vėliausiai iki birželio vidurio turėsime trenerį ir visiškai sukomplektuotą sudėtį.
– Vladimiras Romanovas išplatino dar vieną viešą laišką. Ar teko jį skaityti?
– Atsiprašau, bet ne. Aš šitų laiškų neskaitau. Manau, šitam žmogui ir taip parodyta per daug dėmesio. Jeigu jis kažką rašo, o jį kažkas skaito, tai tegul. Manęs tarp jo skaitytojų tikrai nėra. Aš jam vieną kartą atsakiau taip, kaip norėjau. Aš norėjau „Lietuvos ryto“ skaitytojams paaiškinti, kaip aš viską vertinu. Daugiau veltis į konfliktą su žmogumi, kuris negali suregzti sakinio lietuviškai, nors čia gyvena visą gyvenimą, nenoriu. Kiek prisišnekės, tiek prisivaikščios į teismą. O jeigu teismas yra kaip tik tai, ko jis nori, aš jam suteiksiu tokią galimybę. Aš nemanau, kad Romanovas yra viso šito beprotnamio organizatorius. Jis buvo vyriausiasis gydytojas, tačiau tikrai ne ligoninės direktorius.
– Kiek turi pagrindo Romanovo kaltinimai, kad penkerius metus šantažavote žaidėjo šeimą?
– Jis sakė, kad „Snoro“ banko prezidentui Baranauskui uždegs žvakutę. Aš nežinau, kaip įvertinti žmogų, kuris jau perėjo prie tokių dalykų. Matyt, mano pirmasis pasisakymas, kad jam reikia kreiptis į rimtą psichiatrų konsiliumą ir Juozą Erlicką, buvo taikliai pastebėtas.
– Ar dėl šmeižto kreipsitės į teismą?
– Kreipsiuosi į teismą ne tik dėl šmeižto, ne tik dėl garbės ir orumo įžeidimo, ne tik dėl grasinimo susidorojimu, taip pat į Lozanos sporto arbitražą, kur jam gali būti iki gyvos galvos atimta teisė dalyvauti bet kokiai veiklai, susijusiai su sportu ir sporto žiniasklaida. Precendentai tokių dalykų yra užfiksuoti ir aš juos žinau. Mano advokatas dirba. Nuo šios akimirkos Romanovo laiškų tikrai neskaitysiu ir su ligoniais tegul kalba gydytojai, su advokatais – advokatai.
– Ar jūsų vieši pokalbiai su Romanovu nėra tik ambicijų tenkinimas?
– Aš parašiau viešą laišką, nes negalėjau nereaguoti į šią situaciją. Aš turėjau bent jau „Lietuvos ryto“ skaitytojams paaiškinti. Jie yra ta žmonių grupė, į kurią mes orientuojamės labiausiai. Tai yra tie žmonės, kurie vertina mūsų žurnalistikos objektyvumą. Aš jiems turėjau paaiškinti, kas yra Buratinas, beprotnamis. Kiek galėjau, tiek pasakiau. Ką jis vėliau rašė ir su kokiais dievais kalbėjosi, tai man nesvarbu.
