Su 27 metų 195 cm ūgio įžaidėjo ir atakuojančiojo gynėjo pozicijose galinčiu žaisti serbu Vilniaus klubas sudarė sutartį iki 2012 metų vasaros.
„Pavyko geromis sąlygomis susiderėti dėl šio žaidėjo perėjimo iš Turkijos klubo, – sakė „Lietuvos ryto” komandos direktorius Martynas Purlys. – Tai geras, patyręs Serbijos rinktinės krepšininkas. Manome, kad jis bus naudingas mūsų komandai ne tik kitąmet, bet ir šio sezono pabaigoje.”
LKL čempionato rungtynėse Prienuose vakar „Lietuvos rytas” 82:96 pralaimėjo „Rūdupiui” dar neturėdamas savo gretose naujoko.
Šį šeštadienį A.Rašičius dar sužais paskutinį mačą Turkijos lygoje, kur atstovaudamas „Trabzonspor” komandai renka po 9,6 taško ir atlieka po 5,2 rezultatyvaus perdavimo. O tada serbas susikraus lagaminą keliauti į Vilnių.
Traumuotą Khalidą El-Aminą Vilniaus ekipoje pakeisiantis A.Rašičius turės progos padėti savo naujajai komandai Baltijos lygos finalo ketverto varžybose balandžio 9 ir 10 d. Kaune.
– Jūsų kontraktas su „Trabzonspor” galiojo iki 2012 metų. Kaip reagavote, kai sulaukėte vilniečių pasiūlymo? – paklausėme A.Rašičiaus.
– Kai agentas pranešė, jog manimi domisi „Lietuvos rytas”, iškart pasakiau: „Puiku.” Tai yra žinoma ir stipri komanda, ji visada kaunasi dėl titulų. Porą sykių žaidžiau prieš „Lietuvos rytą”, esu buvęs Lietuvoje ir žinau, kad lietuviai mėgsta krepšinį ne mažiau nei serbai. Šiuo atžvilgiu mūsų tautos panašios. Gavęs mano pritarimą agentas susitarė su „Trabzonspor” vadovais. Jie sutiko mane išleisti, ir kitą savaitę jau planuoju būti Vilniuje.
– Ar klausėte patarimų Igorio Miloševičiaus, kuris sezono viduryje iškeliavo priešinga kryptimi – iš „Lietuvos ryto” į „Trabzonspor”?
– Taip, ilgai kalbėjomės su juo. Igoris sakė, kad klube viskas gerai organizuota, o atmosfera per varžybas – nuostabi. Apie „Lietuvos rytą” jis kalbėjo tik teigiamai ir džiaugėsi dėl manęs.
– Ar esate pažįstamas su „Lietuvos ryto” treneriu Aleksandru Trifunovičiumi?
– Iki šiol neturėjau progos dirbti kartu, bet esu žaidęs prieš jo vadovaujamas komandas – ne tik „Lietuvos rytą”, bet ir Belgrado „Crvena zvezda” bei Atėnų „Panionios”. Daug sykių esu žaidęs ir prieš Milko Bjelicą. Jis yra mano kartos žaidėjas, tad pažįstame vienas kitą. Turbūt žinau ir visus kitus „Lietuvos ryto” krepšininkus. Mūsų keliai yra vienur ar kitur susikirtę.
– Su pora „Lietuvos ryto” žaidėjų susidūrėte pernai rugsėjį pasaulio čempionate Turkijoje. Kokie prisiminimai liko iš mačo dėl bronzos?
– Ne patys geriausi. Buvome labai pavargę. Pamenu, kaip pusfinalyje paskutinę sekundę paleidome pergalę mače su Turkija. Visas Stambulas šventė, o mes iki antros valandos nakties negalėjome pasiekti savo viešbučio. Bet ir jį pasiekę dar ilgai neužmigome. Buvome patyrę šoką, negalėjome pamiršti rungtynių su Turkija ir nusiteikti kovai su lietuviais. Kita vertus, Lietuva pernai turėjo gerą komandą ir pasinaudojo tuo, kad buvome pavargę.
– Koks jums buvo šis sezonas Turkijoje?
– Nuo pat pradžių turėjome daug bėdų, nes susibūrė nauja komanda. Iš žemesnės lygos atėjusiam klubui reikėjo laiko prisitaikyti. Ir man pačiam sezonas galėjo būti geresnis. Kai sezono viduryje atėjo naujas treneris, mūsų žaidimas pastebimai pagerėjo. Bet šiuo metu situacija nėra gera – esame dvylikti. Kita vertus, lygos debiutantams tai gal nėra taip jau blogai.
– Kurioje pozicijoje – įžaidėjo ar atakuojančiojo gynėjo – jaučiatės laisviau?
– Nežinau. Tiesiog esu įpratęs žaisti abiejose pozicijose. Dažniausiai mano vieta aikštėje priklauso nuo varžovų.
– Tikriausiai žinote, kad „Lietuvos rytui” labiau trūksta įžaidėjo.
– Girdėjau tai. Jokių problemų, aš pasirengęs rungtyniauti bet kurioje pozicijoje.
Karjera – banguota
A.Rašičius anksti atsidūrė Europos krepšinio milžinų akiratyje. Prieš 4 metus jaunasis gynėjas buvo vienas Železniko FMP klubo vedlių, kai 2007 metais pirmąkart susidūrė su „Lietuvos rytu”. Nors tąsyk ULEB taurės turnyro pusfinalyje A.Trifunovičiaus vadovaujamas Vilniaus klubas nukovė Železniko ekipą (78:67 ir 69:72), A.Rašičius ir kitas FMP lyderis Milošas Teodosičius neliko nepastebėti.
Stambulo „Efes Pilsen” pasiūlė ilgalaikį kontraktą A.Rašičiui. Bet nei Turkijoje, nei vėliau Maskvos „Dinamo” ir Berlyno ALBA klubuose serbo karjera nesusiklostė taip, kaip jis tikėjosi.
A.Rašičius atgimė vėl grįžęs į tėvynę. 2008–2010 m. jis atstovavo Belgrado „Partizan” ir praėjusį sezoną rinkdamas po 7,3 taško bei atlikdamas po 2,3 rezultatyvaus perdavimo su Serbijos klubu nukeliavo iki Eurolygos finalo ketverto turnyro.
Pernai pasaulio čempionate Turkijoje A.Rašičius buvo svarbus žaidėjas Dušano Ivkovičiaus vadovaujamos Serbijos rinktinės sistemoje. Keisdamas pagrindinį įžaidėją M.Teodosičių arba žaisdamas atakuojančiuoju gynėju A.Rašičius rinko po 9,6 taško, atliko po 3,9 rezultatyvaus perdavimo.
Mače dėl bronzos A.Rašičius įmetė 8 taškus ir atliko 10 perdavimų. Pasimatymas Stambule su būsimaisiais bendražygiais (Simu Jasaičiu ir Martynu Gecevičiumi) bei varžovais (penkiais žalgiriečiais) jam nebuvo malonus – Lietuvos rinktinė laimėjo bronzinį mūšį 99:89.
