„Prieš šį čempionatą vilčių, kad ši rinktinė užkops ant aukščiausio pakylos laiptelio, buvo nedaug. Rinktinė prarado vieną savo lyderių – vidurio puolėją Joną Valančiūną, kurio pagalba buvo laimėti keli medaliai prieš tai. Jo nebuvimas rinktinei gyvenimo tikrai nepalengvino. Vyrai parodė charakterį, užsispyrimą ir ryžtą. Ypač tada, kai reikėjo: ketvirtfinaly, pusfinaly ir finale demonstravo savo čempionišką dvasią. Tai iš tikrųjų yra auksinė karta. Jų pasiekimas – penki medaliai per šešias vasaras – yra unikalus. Aš sunkiai įsivaizduoju, kad kuri nors rinktinė tokį dalyką galėtų pakartoti“, – Lietuvos 20-mečių pasiekimus sportas.info vertino Vilniaus „Sakalų“ sporto direktorius L.Kvedaravičius.
 |
|
E.Ovčarenko/15min.lt nuotr. Rimantas Endrijaitis |
Epitetų komandos charakteriui negailėjo ir ilgametis krepšinio treneris R.Endrijaitis: „Svarbiausia, kad jie turi ugnies viduje. Liepsnelę. Nekreipia dėmesio į lietuvišką nihilizmą, kai jiems sako: jūs nepadarysit, jums nesigaus, jūs neturite to ar to.“
Jo teigimu, komanda rado kuo pakeisti lyderį – su vyrų rinktine Londono olimpinėms žaidynėms besiruošiantį J.Valančiūną.
„Prieš čempionatą galvojau – kaip jie atrodys be Jono Valančiūno? Ar pakaks jiems jėgos po krepšiais? Bet, kaip matėme, jos atsirado“, – dėstė R.Endrijaitis.
Anot jo, Lietuvos 20-mečiams padėjo tai, kad jie pripratę žaisti ne vien su savo bendraamžiais, bet ir suaugusiųjų klubuose.
„Kas yra labai gerai, kad tie jauni vyrukai žaidžia su vyrais. Ne su bendraamžiais, bet LKL, NKL. O tas žaidimas ir treniruotės su vyrais duoda jiems daug: jie moka žaisti kontaktinį krepšinį, turi daugiau jėgos, įžūlumo“, – tęsė ilgametis krepšinio treneris.
Liaupsės treneriui Kaziui Maksvyčiui
Krepšinio ekspertų neliko nepastebėtas ir rinktinės vyriausiojo trenerio Kazio Maksvyčio indelis – jis rinktinę į viršūnę atvedė visus penkis kartus.
 |
|
BFL/Sauliaus Žiūros nuotr. Linas Kvedaravičius |
„Kazys Maksvytis šią rinktinę treniravo nuo tada, kai žaidėjams buvo po 15 metų. Jis juos puikiai pažinojo nuo vaikystės ir geriausiai žinojo, kaip jų sugebėjimus panaudoti aikštelėje. Tas bendras darbas per penkeruis metus davė savo rezultatus. Šis medalis – vienas sunkiausiai iškovotų per šios komandos istoriją. Žaidžiama buvo be pagrindinio vidurio puolėjo, tad tai yra didelis Kazio nuopelnas, kad šią problemą rinktinė išsprendė. Treneris puikiai susitvarkė su savo pareigomis“, – vertino L.Kvedaravičius.
Jam antrino ir R.Endrijaitis: „Be abejo, trenerio indėlis yra. Juos treneris juk daug metų treniruoja – nuo pat karjeros pradžios. Ir todėl jis puikiai žino žaidėjų asmenines savybes. Žino, kada ką įleisti, kada kas ko nepadarys, kas gali išsigąsti, o kas imsis iniciatyvos."
Galėjo nepatekti net į ketvirtfinalį
Tiesa, auksinės kartos finišas jaunimo krepšinyje galėjo būti ir priešingas. Lėtai čempionate Slovėnijoje įsibėgėję lietuviai pirmajame etape – keturių komandų grupėje – užėmė trečią vietą, nugalėjusi tik Švediją.
Antrajame lietuviams prireikė ir varžovų pagalbos – slovėnai laimėjo jiems nelėmusias rungtynes prieš ispanus. Kitu atveju, mūsiškiai nebūtų patekę net į ketvirtfinalį.
Visgi, prasidėjus lemiamoms kovos, Lietuvos 20-mečiai jau buvo nesustabdomi. Ketvirtfinalyje jaunimo rinktinė 79:43 nušlavė graikus, pusfinalyje – 73:68 įveikė serbus ir finale – 50:49 palaužė prancūzus.
Taip mūsiškiai iškovojo penktą aukso medalių komplektą jaunimo krepšinyje per šešias vasaras. Ta pati karta 2007-aisiais laimėjo olimpinį festivalį Serbijoje, 2008-aisiais triumfavo Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionate Italijoje, 2010-aisiais Vilniuje kabinosi Europos jaunių (iki 18 metų) čempionato aukso medalius, o pernai Rygoje kėlė pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionų taurę.
Kokie keturi turi patekti į vyrų rinktinę ateityje, – teigė R.Endrijaitis.
Vyrų rinktinė sulauks pastiprinimo
Anot R.Endrijaičio ir L.Kvedaravičiaus, dalis auksinės jaunimo kartos ateityje turėtų papildyti vyrų rinktinę,
„Kokie keturi turi patekti į vyrų rinktinę ateityje. Kai jiems bus 22–23 metai, viskas matysis: ar žaidėjas išaugs, ar ne. Aišku, priklauso nuo daug ko: kur paklius – pas kokį trenerį, kiek gaus laiko rungtyniauti. Tiesiog jiems reikia atsidurti laiku ir vietoje. Taip jau būna ne tik krepšinyje, o visame gyvenime“, – įsitikinęs R. Endrijaitis.
L.Kvedaravičius pažymėjo ne tiek sėkmę ar trenerių pagalbą, bet pačių krepšininkų būsimas pastangas.
„Nesakau, kad visi dvylika, bet keli žaidėjai artimiausiu metu pasibels į vyrų rinktinės kandidatų sąrašus. Juolab, kad mūsų vyrų rinktinė yra ant to slenksčio, kai bus didžioji kartų kaita. Po šios olimpiados trys, keturi ar dar daugiau žaidėjų tikrai baigs karjerą rinktinėje. Ir artimiausias rezervas yra šie jaunikaičiai, kurie užkopė ant aukščiausios pakylos Europoje. Be abejo, dar praeis 2–3 metai, kad jie įsitvirtintų vyrų krepšinyje. Tai yra sunkus darbas. Keli ateinantys metai parodys, kurie jų išliks. Nes tai reikalaus daug pastangų, darbo, šiek tiek kitokio žaidimo ir profesionalaus požiūrio į darbą. Dabar dar sunku nuspėti, kas iš dabartinių 20-mečių džiugins puikiais rezultatais mus ateityje“, – tokią jaunųjų krepšininkų ateitį nubrėžė „Sakalų“ sporto direktorius.
