„Jau esu pasiruošęs užsidėti aprangą ir išbėgti į aikštelę“, – juokauja M.Pocius, antradienį grįžęs namo. Ligoninėje jam labiausiai trūko naminio maisto ir kalytės Elli.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Martyną namuose pasitiko kalytė Elli |
Šuo krepšininką pasitiko su gėle dantyse, o sužadėtinė Tara pagamino mėgstamus krepšininko pietus – šviežias salotas ir ryžius su vištiena.
Tik artimiausi krepšininko žmonės žinojo, jog Martynas paskutines savaites iki operacijos nugaros skausmų nejausdavo tik... bėgdamas. Iš pradžių traumuotu žaidėju rūpinosi Kauno „Žalgirio“ klubo medikai, vėliau jis kreipėsi į Lietuvos krepšinio rinktinės gydytojus ir pateko į jų rankas.
Plačiau komentuoti žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Vladimiro Romanovo suteiktus alternatyvius gydymo metodus ir klubo pagalbą M.Pocius nenori. Buvo galima užkirsti kelią nugaros operacijai ar ne, tebeliko tik svarstymais. Svarbiausia, kad lūžusių stuburo slankstelių ir užspausto nervo operacija praėjo sėkmingai.
„Dabar jaučiu tik skausmą nuo žaizdos. Tiesą pasakius, maniau bus kur kas blogiau. Žinojau, kad operacija bus labai sudėtinga, todėl labai jaudinausi“, – prisipažino M.Pocius.
Mėgavosi mamos maistu ir krepšiniu per televiziją
Kauno klinikose krepšininkas praleido beveik penkias dienas. Su juo dieną naktį buvo sužadėtinė Tara, o palatoje nuolat kvepėjo Martyno mamos gamintu maistu. „Nemėgstu ligonių maisto, dėl to buvo nemalonu prieš seseles (šypsosi). Tos dienos ligoninėje prailgo, labai pasiilgau savo namų“, – pasakojo M.Pocius.
Nuobodulį jam padėjo išblaškyti televizorius: „Televizorių žiūrėjau daugiau nei per pastaruosius kelis metus. Po du kartus peržiūrėjau NBA atkrintamąsias varžybas, mažiausiai po tris kartus Kauno „Žalgirio“ rungtynes. Netgi tapau visų pramoginių laidų ekspertu (juokiasi). Žiūrėjau ir „Žvaigždžių duetus“ ir „Šok su manimi“. Labai trūko „PlayStation“ žaidimo, užtat dabar galėsiu atsigriebti“.
Ketvirtadienį bus Kauno sporto halėje
M.Pocius ligoninėje sulaukė ne tik artimųjų, draugų ir bendraklubių dėmesio, bet ir optimistiškų žinių iš medikų.
„Tikiuosi reabilitacija bus greita. Dabar daug kas priklausys nuo manęs. Svarbiausia – pozityvus mąstymas“, – kalba antrus metus Kaune žaidžiantis vilnietis.
Krepšininkui namuose nereikės gulėti. Jis su specialiu nugaros įtvaru galės eiti pasivaikščioti, apsipirkti, taip pat žada ketvirtadienį atvykti į Kauno sporto halę ir komandos draugams palinkėti sėkmės. „Negaliu ilgai sėdėti, bet bent jau kėlinį tikrai pažiūrėsiu“, – sakė žaidėjas.
Tik likus kelioms dienoms iki pirmųjų Lietuvos krepšinio lygos rungtynių su Vilniaus „Lietuvos rytu“ M.Pocius sužinojo, kad teks gultis ant operacinio stalo.
„Laukti ilgiau nebuvo galima. Iki tol nežinojau, kad situacija tokia rimta ir žaisti nebegalėsiu“, – kalbėjo M.Pocius ir tikino, kad traumos priežastis iki šiol yra neaiški.
Dabar krepšininkas nesižvalgo į praeitį. Jam kur kas svarbiau greičiau atgauti jėgas ir pradėti ruoštis Lietuvos krepšinio rinktinei. Galimybė patekti į galutinį Lietuvos rinktinės dvyliktuką. Tai – Martyno Pociaus svajonė ir didžiausias motyvacijos varikliukas.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Martynas Pocius su tėvu ir seneliu |
