Naujuoju Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos strategu tapo sostinės komandoje jau dirbęs serbas Aleksandras Trifunovičius, o jo asistentu – Darius Maskoliūnas. 43 metų A.Trifunovičius „Lietuvos ryte“ keičia dėl prastų rezultatų komandą palikusį kroatą Draženą Anzulovičių.
A.Trifunovičius Vilniaus ekipą yra treniravęs 2006–2008 metais. 2007 metais A.Trifunovičiaus treniruojamas „Lietuvos rytas“ tapo Baltijos krepšinio lygos čempionu ir pasiekė ULEB taurės turnyro finalą, o ten pralaimėjo Madrido „Real“ klubui. Išvykęs iš Vilniaus, serbas treniravo Atėnų „Panionios“ (Graikija), Sankt Peterburgo „Spartak“ (Rusija) ir Belgrado „Crvena Zvezda“ komandas.
Iki šiol Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerio asistentu dirbęs Robertas Štelmaheris treniruos Vilniaus „Perlo“ komandą, mat su šios komandos vyriausiojo trenerio postu atsisveikino kroatas Ivanas Sunara, į Vilnių atvykęs su D.Anzulovičiumi.
Ilgametis Kauno „Žalgirio“ žaidėjas ir treneris D.Maskoliūnas neslepia, kad sprendimas dirbti „Lietuvos ryte“ nebuvo lengvas, tačiau kopiant trenerio karjeros laiptais – labai reikalingas. „Kauno“ vyriausiojo trenerio poste sezoną pradėjęs D.Maskoliūnas šį karjeros posūkį vadina laipteliu į viršų.
„Motyvai paprasti – pereinu į Eurolygos komandą. Į komandą, kuri žaidžia aukščiausio lygio turnyruose. Man, kaip jaunam treneriui, tai padės tobulėti ir semtis patirties. Tai kitas lygis“, – sportas.info teigė D.Maskoliūnas.
– Kiekvieno žaidėjo ar trenerio, kuris pereina iš „Žalgirio“ į „Lietuvos rytą“ ar atvirkščiai, klausiama to paties: jūs širdyje – žalgirietis, sprendimas pereiti į „Lietuvos rytą“ emociškai sunkus?
– Taip, priimti pasiūlymą nebuvo paprasta, bet į viską reikia žiūrėti profesionaliai. Ramia širdimi priėmiau šį sprendimą, nes užanty neturiu nieko, dėl ko turėčiau labai išgyventi. Kaip sakiau, perėjimas nėra lengvas, bet reikia žiūrėti į ateitį. Taip, „Žalgiryje“ ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris praleidau daug metų, bet negi man dabar laukti penkiolika dvidešimt metų, kol galbūt turėsiu galimybę grįžti? Man reikia dirbti, išlaikyti vaikus. Gyvenimas vietoje nestovi, reikia į viską profesionaliai žiūrėti.
– „Kauno“ ekipoje nespėjote nė kojų sušilti, nors planai, ko gero, buvo sudėlioti toli į priekį. Kaip į jūsų pasitraukimą reagavo „Kauno“ vadovai?
– Tik prasidėjus kalbai (su „Lietuvos rytu“, – aut. past.), sususiekiau su jais. Žmonės protingi, viską puikiai suprantantys, todėl nė kiek neprieštaravo mano sprendimui. Sakė: „Žinoma, eik, tai žingsnis į priekį.“ Mes išsiskyrėme, bet santykiai liko kuo puikiausi. Jokių problemų nebuvo.
– Kauno „Žalgirio“ vadovai, praėjusį sezoną atleisdami jus iš trenerio pareigų, kaltino tyčia siekus pralaimėjimų, o Vladimiras Romanovas netgi išvadino Vainausko kareiviu. Prisiminus šias LKL finalo peripetijas, dabartinis jūsų perėjimas vis dėlto atrodo gana keistas ir netikėtas...
– Nežinau, kam keistas, bet tikrai ne man. Aš nepadariau nieko ir nesijaučiu prieš nieką kaltas. Ir nenoriu aiškintis bei atsakinėti į kaltinimus, kuriais buvau apkaltintas. Taip galima apkaltinti bet kurį žmogų gatvėje. Man tai absoliučiai neįdomu. Nei aš tai dariau, nei man reikia, nei esu pasiryžęs dėl to aiškintis. Aš žinau prieš save ir visus, kurie mane pažįsta, kad esu švarus, ir man ramu. Neturiu jokių minčių šia tema.
– Kaip gerai pažįstate trenerį A.Trifunovičių? Ar jau teko su juo kalbėtis apie darbą „Lietuvos ryte“?
– Ne, dar neteko. Man neetiška kalbėti apie žmogų, su kuriuo dirbsiu. Aš pažįstu jį tik kaip trenerį, kuris dirbo „Lietuvos ryte“. Tuomet buvome skirtingose barikadų pusėse. Taip pat šiek tiek pažįstu jį iš pažįstamų, kurie su juo yra bendravę. Dabar turėsiu galimybę pažinti iš arčiau.
