Dar ketveri metai prabėgo Sirakūzų universitete, kuriame krepšininkė įgijo informatikos specialybę, o atstovaudama universiteto krepšinio komandai paliko ryškų savo pėdsaką, tapdama antra geriausia metimų blokuotoja universiteto istorijoje.
Per savo karjerą Vaida žaidė „LKKA-Kauno“, „Arras Pays d’Artois“ ir „Gespe Bigorre“ (Prancūzija), „Szeviep Szeged“ (Vengrija), „Club Atletico Faenza“ (Italija) komandose, o nuo šio sezono atstovauja stipriausiam Lietuvos klubui.
Savaitgalį 26-ąjį gimtadienį šventusi „VIČI-Aisčių“ vidurio puolėja prieš moterų Eurolygos dvikovą su Gijono „Uni Seat“ atsakė į Vicibasket.lt užduotus klausimus. Pateikiame kai kuriuos Vaidos atsakymus, o visą interviu galėsite perskaityti Eurolygos rungtynių programėlėje atėję į Kauno sporto halę.
– Ką davė metai, praleisti Amerikoje? Vertėjo išvažiuot iš Lietuvos?
– Į JAV išvykau vienui viena ir nežinojau, kas ten manęs laukia. Teko labai greitai suaugti. Iš pradžių buvo labai sunku: kalbos barjeras, taip pat nauja aplinka. Dabar, žiūrint atgal į visus ten praleistus metus be draugų, šeimos, vis tiek nieko nekeisčiau. Nesigailiu nė akimirkos dėl savo pasirinkimo. Manau, įgijau gerą specialybę, o dar tuo pačiu teko ir krepšinį pažaisti (juokiasi).
– Kiek daugiausia taškų esi įmetusi? Prieš kokią komandą žaidei ir kokiai komandai tąkart atstovavai?
– 2006 m. dar studijuodama Sirakūzuose prieš Colgate universitetą pelniau 41 tašką ir atkovojau 21 kamuolį per 28 žaidimo minutes. Sumušiau universiteto visų laikų vienose rungtynėse pelnytų taškų rekordą.
Neįsivaizduoju savo gyvenimo be krepšinio. Išbandžiau daug ką, tačiau tik krepšinis išliko.
– Lietuvoje žaidi po ilgos pertraukos. Palygink, kokia LMKL lyga buvo tada ir kokia – dabar?
– Dar prieš išvykstant į JAV teko trumpai atstovauti Kauno „LKKA-Kauno“ komandai, su kuria laimėjau du LMKL sidabro medalius. Bet tada žaisdavau nedaug, nes taip pat rungtyniavau Merkurijaus krepšinio mokykloje, bet visada buvo smagu sukiotis profesionalių krepšininkių pasaulyje. Dabar viskas kitaip. Jau pati ragauju profesionalios krepšininkės duonos, todėl turiu rodyti pavyzdį jaunimui.
– Jei ne krepšinis, tai?..
– Neįsivaizduoju savo gyvenimo be krepšinio. Jau beveik 20 metų rankose yra krepšinio kamuolys. Nors buvo ir šilto, ir šalto, nesigailiu, kad dar būdama maža nuėjau į pirmąją krepšinio treniruotę. Išbandžiau daug ką, tačiau tik krepšinis išliko.
– Pabaigai – Vaidos žinutė „VIČI-Aisčių“ komandos gerbėjams…
– Noriu padėkoti už palaikymą – jo niekada nebūna per daug. Džiaugiamės, kad galime garsinti Kauno ir Lietuvos vardą. Mums bet koks jūsų palaikymas yra reikalingas. Esame dėkingos tiems, kurie supranta ir palaiko net ir sunkiomis akimirkomis. Mes pasižadame dirbti sunkiai ir stengtis į miestą parvežti kuo daugiau pergaliu. AČIŪ visiems!!!
