Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rūtenis Paulauskas: „Moksleivių krepšinis tampa ne asmenybių, o komandų rengimo lauku“

Rūtenis Paulauskas
BFL nuotr. / Rūtenis Paulauskas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Buvęs garsus Lietuvos krepšinio treneris, Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) sporto konsultantas Rūtenis Paulauskas kartu su SKM vyriausiuoju treneriu Algirdu Milonu aptarė jaunosios krepšinio kartos rengimo pranašumus, trūkumus, galimybes ir grėsmes. Daugiausia dėmesio buvo skirta Lietuvoje šlubuojančiam individualiam krepšininkų meistriškumui.

Didžiausia bėda – per anksti mokomasi komandinio krepšinio

Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) iki tam tikro amžiaus leidžiama tik asmeninė gynyba, negalima naudoti „zonos“ ar dvigubinti. Puolime skatinama nenaudoti sudėtingų derinių, nebent „du prieš du“, skatinti vaikus kuo daugiau žaisti po vieną. Taip siekiama, kad individualiai stipriausi ir gabiausi vaikai dar labiau tobulėtų. Vis dėlto, šių taisyklių ne visada laikomasi, nes vaikams dažnai teisėjauja tik pradedantys jauni arbitrai, neatlaikantys trenerių spaudimo.

Anot R.Paulausko ir A.Milono, tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje pradedamas justi individualiai stiprių žaidėjų trūkumas. Su vaikais mažai dirbama individualiai, jauni ir nieko nepasiekę treneriai ieško kelių į pergales, kurios pasiekiamos per komandinį žaidimą.

Per krepšinį vaikus skatiname būti aktyvesnius jau darželiuose. Dėl šio įdirbio šiemet į pirmokų grupes atranką darėme iš 500 vaikų, kurie lankė SKM darželių grupes. 

„Treneriai, tėveliai ir mokyklos nori tik pergalių. Deriniai, taktiniai niuansai, zoninė gynyba – visa tai naudojama su tikslu laimėti. Individualus rengimas vis labiau nueina į antrą planą. Komandos laimi MKL, tačiau moksleivių krepšinis tampa ne asmenybių, o komandų rengimo vieta. Ar treneris geras, dažnai skaičiuojama pagal tai, kiek pergalių jis iškovojo. Ne, pavyzdžiui, pagal tai, kiek išugdė aukšto lygio krepšininkų. Labai sureikšminami reitingai, pergalės, materialūs dalykai. Sunku keisti šį požiūrį, dirbame ir su Lietuvos krepšinio federacija (LKF), kad tai keistume“, – pasakojo SKM dirbantis R.Paulauskas.

Jam pritarė ir kolega A.Milonas: „Manau, kad dauguma Lietuvos trenerių stengiasi komandiniu žaidimu paslėpti savo trūkumus dirbdami su žaidėjais individualiai. Individualus darbas užima daug laiko ir reikalauja daug darbo. Grupės sporto mokyklose yra didelės, todėl nėra laiko.“

„Jei dešimties metų vaikas jau grūdamas žaisti baudos aikštelėje nugara į krepšį, jį galime sugadinti. Galbūt jis dabar aukštas, o paskui sustos augti ir negalės būti „centras“. Bet kamuolio varyti ir žaisti perimetre nemokės“, – pateikdamas pavyzdį problemą įvardijo žinomas treneris.

skm.lt nuotr./Algirdas Milonas
skm.lt nuotr./Algirdas Milonas

Priežastis – ir pinigų trūkumas

Viena pagrindinių problemos priežasčių – pinigų trūkumas. SKM direktoriaus ir įkūrėjo Andriaus Čerškaus teigimu, jauni treneriai sulaukia daug spaudimo ir iš tėvų. Brangiai už sporto mokyklas mokantys tėvai nori matyti savo vaiką žaidžiantį ir tai darantį dažnai, o ne sėdintį ant suolelio.

„Tėvai, mokėdami kitą kartą ir po 250 Lt per mėnesį, reikalauja minučių savo vaikui. Dėl to treneriai turi rungtynėse naudoti daugiau vaikų. Tai būtų galime keisti ir tvarkant finansavimo modelį. Vilniuje yra trys krepšinio mokyklos, tačiau savivaldybė finansuoja tik vieną – VKM. Š.Marčiulionio akademija ir SKM gauna po 5 Lt per mėnesį už vaiką. Tikslas – įvesti neformalaus ugdymo krepšelį, kad visi vaikai gautų vienodą finansavimą. Juk visi vaikai – miesto vaikai“, – sakė A.Čerškus.

Pradeda žaisti jau darželyje

SKM buvo pirmoji krepšinio mokykla Lietuvoje, pradėjusi sudarinėti krepšinio treniruočių grupes jau darželiuose. Visa tai sostinėje jau išaugo į didelį kasmetinį darželinukų krepšinio čempionatą, kur 4–5 metų vaikai žaidžia mažose aikštelėse du prieš du.

„Per krepšinį vaikus skatiname būti aktyvesnius jau darželiuose. Dėl šio įdirbio šiemet į pirmokų grupes atranką darėme iš 500 vaikų, kurie lankė SKM darželių grupes. kia vaikas septynerių metų, nesimato, ar jis bus rinktinės žvaigždė, tačiau galima matyti kai kurias savybes, kaip lyderystė, užsispyrimas ir pan.“, – pasakojo A.Milonas.

Kauno „Žalgiryje“ praeityje dirbęs treneris pasakojo, kad Lietuvoje su vaikais dirba itin daug profesionalių trenerių, ko nėra užsienyje. Vis dėlto, anot stratego, tai ne visada yra į naudą.

Individualus rengimas vis labiau nueina į antrą planą. Komandos laimi MKL, tačiau moksleivių krepšinis tampa ne asmenybių, o komandų rengimo vieta. Ar treneris geras, dažnai skaičiuojama pagal tai, kiek pergalių jis iškovojo. Ne, pavyzdžiui, pagal tai, kiek išugdė aukšto lygio krepšininkų.

„Pavyzdžiui Švedijoje nėra profesionalių trenerių vaikams. Ten su jais dažnai dirba tėvai arba vaikai tobulėja patys, siunčiasi literatūrą, vaizdo medžiagą iš interneto, žiūri NBA, lygos rungtynes ir treniruotes, mokosi individualių dalykų ir atsiranda talentai tokie, kaip Jonas Jerebko“, – pasakojo A.Milonas.

Individualių žaidėjų mums visada trūko ir trūks

R.Paulausko teigimu, neįmanoma tikėtis, kad iš kiekvienos įvairaus amžiaus Lietuvos jaunimo rinktinės išaugs po vieną Jono Valančiūno lygio talentą. Vis dėlto, A.Milono teigimu, yra galimybių tai paskatinti.

„LKF turėtų pagalvoti apie galimybę kiekvienoje amžiaus grupėje palikti 11-12 vietas metais jaunesniems vaikams, jų „apšaudymui“ su vyresniais. Geras to pavyzdys – Martynas Gecevičius, kuris visada žaidė su metais vyresniais. 11-as ar 12-as komandos narys daug reikšmės nevaidina, tačiau jam tai yra geras dalykas žaisti su vyresniais“, – sakė buvęs M.Gecevičiaus ir Simo Jasaičio treneris.

„Individualiai stiprių žaidėjų mums visada trūko ir trūks. Turbūt tik amerikiečiams netrūksta. Manau, kad rinktinėje įžaidėjo pozicijoje per artimiausius dvejus trejus metus mes nieko naujo nepamatysime, bus tie patys keturi žmonės ir išsidėstys panašia eilės tvarka kaip šiemet. M.Kalnietis gana jaunas, atgaus formą ir bus pagrindinis žmogus. A.Juškevičius turi daug gerų dalykų, kurie leidžia jam žaisti įžaidėju, galbūt galime jį palyginti su Mantu, kuris irgi anksčiau daugiau mesdavo ir verždavosi, mažiau vadovavo. Ž.Janavičius taip pat turi tam galimybių, kaip ir Š.Vasiliauskas. Nors jie visi yra nebe jaunuoliai, tačiau bent dešimt metų, manau, žais“, – prognozavo R.Paulauskas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 24sek