„Dynamo“, kurią šiemet treniravo Lietuvos rinktinės strategas Algirdas Paulauskas, Rusijos čempionate užėmė ketvirtą vietą, mažojo finalo serijoje nusileisdama Orenburgo „Nadežda“ krepšininkėms. „Euro Cup“ fronte sekėsi prasčiau. 2009–2010 m. finalo ketverto dalyvė Kursko ekipa šiemet pasirodymą baigė aštuntfinalyje.
Šiuo metu S.Linkevičienė kartu su nacionaline rinktine ruošiasi Europos čempionatui, kuris Lenkijoje prasidės birželio 18 dieną. 176 cm ūgio 29-erių metų gynėja teigia, kad rinktinei iškeltas tikslas iškovoti olimpinį kelialapį neužkrauna ant komandos pečių psichologinės naštos. „Turime parodyti, ką galime, ir tai normalu“, – interviu 15min.lt teigė S.Linkevičienė.
– Sandra, kaip tau klostėsi pastarasis klubinis sezonas?
– Psichologiškai man šis sezonas buvo pats sunkiausias iš visų. Sezono vidury netekome pagrindinės įžaidėjos, komanda išsibalansavo, ir tai, manau, buvo pagrindinė priežastis, kodėl „EuroCup“ varžybose pasirodėme nesėkmingai. Buvo žiauriai sunku.
Rusijos čempionate likome ketvirtos. Sako, tai pati blogiausia vieta sporte. Gaila, kad nelaimėjome mažojo finalo, bet džiugu, kad pasiūlėme rimtą kovą, ir prireikė visų penkių rungtynių. Orenburgo komandai reikėjo pakovoti, kad pasiimtų medalius.
– Ką turi omenyje, sakydama „psichologiškai sunkiausias“?
– Sunku paaiškinti. Tiesiog komandoje buvo didelis psichologinis disbalansas, kuris atsirado, kai Lindsey Harding gavo traumą ir po Naujųjų Kurske daugiau nepasirodė. Tai labai paveikė visą komandą. Ypač komandoje likusią kitą amerikietę. Buvo visiškas atsipalaidavimas.
– Vadinasi, tikslų komanda neįvykdė?
– Neįvykdėme. Nors Rusijoje patekimas į ketvertuką galbūt ir teigiamas rezultatas, tačiau „EuroCup“ visi tikėjomės kilti aukštai.
– Ar liksi Kurske ir kitą sezoną?
– Dėl kito sezono niekas neaišku. Kol kas apie tai negalvoju. Nematyčiau problemos pasilikti Rusijoje. Be klimato, juk, pavyzdžiui, Ispanijoje būtų šilčiau, jokių minusų ten nėra. Kaip tik lengviau dėl kalbos supratimo ir mentaliteto panašumų.
Dėl kito sezono niekas neaišku. Kol kas apie tai negalvoju. Nematyčiau problemos pasilikti Rusijoje.
– Lietuvos rinktinei iškeltas uždavinys prasibrauti į olimpines žaidynes. Tokie aukšti tikslai ant komandos pečių užkrauna psichologinę naštą ar priešingai – įkvepia?
– Manau, visos puikiai suvokia, koks tikslas iškeltas. Jei nesvajoji daug pasiekti, nėra ko žaisti. Nemanau, kad tie tikslai užkrauna psichologinę atsakomybės naštą. Kiekviena turime parodyti, ką galime, ir tai normalu.
– Vis dėlto objektyvu tokį tikslą kelti po 2009 metų pirmenybių, kuriose Lietuvos rinktinė pasirodė prasčiausiai per visus 20 metų?
– Praėjusiame Europos čempionate irgi buvo keliamas tikslas patekti į pasaulio čempionatą, bet likome tik 12-os. Nuo to laiko daug kas nepasikeitė, išskyrus trenerį. Manau, Latvijoje ir sėkmė nebuvo mūsų pusėje, nes daug rungtynių pralaimėjome kelių taškų skirtumais. Gal ir patirties dar trūko komandai.
– Ar apie galimybę žaisti Londono olimpinėse žaidynėse komandos viduje pasikalbate?
– Ne tai, kad pasišnekame. Labiau tiktų sakyti – pajuokaujame apie tai. Pavyzdžiui, Agnieška (Agnė Abromaitė) sako „ei, man tai paskutiniai metai, negaliu daugiau atidėlioti“. Aišku, viduje kiekviena pasvajojame.
– Bene didžiausia problema rinktinėje – įžaidėjos. Kaip manai, kaip pavyks išspręsti šią problemą?
– Atakuojančias gynėjas darysime įžaidėjomis (šypsosi). Yra Rima (Valentienė), o kitomis įžaidėjomis taps antri treti numeriai. Šiais laikais visos moka žaisti keliose pozicijose. Aišku, kai yra stipri tikra įžaidėja, lengviau visai komandai. Treneris spręs šią problemą. Manau, Aušra (Bimbaitė) puikiai susitvarkytų... Aš tik nuo savęs noriu numesti (juokiasi)...
Manau, visos puikiai suvokia, koks tikslas iškeltas. Nemanau, kad tai užkrauna psichologinę naštą. Kiekviena turime parodyti, ką galime, ir tai normalu.
– Krataisi įžaidėjos vaidmens?
– Taip, man sunku. Kai išvažiavo L.Harding, teko ir Kurske žaisti įžaidėja, ir pernai buvo tekę. Rinktinėje taip pat esu žaidusi pirmu numeriu. Bet man nepatinka. Aš nesu sutverta būti įžaidėja.
– Ką gali pasakyti apie varžoves grupėje – slovakes, turkes ir ruses?
– Kiek žinau, Slovakija surinko labai jauną komandą. Tai Gincės (Gintarės Petronytės) duomenimis, ji labai domisi, aš nelabai (juokiasi)... Turkės labai stiprią komandą turės, o rusės stiprios bus kaip visuomet. Kiek girdėjau, dauguma stipriausių žaidėjų žada atvažiuoti. Manau, su rusėmis bus sunkiausia. Su turkėmis taip pat lengva nebus, nes jos labai kibios žaidėjos. Be to, turi labai galingą vidurio puolėją. Kovoti teks su kiekviena komanda. Nei mes leisime varžovėms atsipalaiduoti, nei mums bus lengva.
– Latvijoje pirmą kartą čempionatas vyko iškart po sezono. Kaip tau parankiau – kai čempionatas vyksta vasaros pradžioje, ar pabaigoje?
– Man asmeniškai geriau būtų, jei vyktų vasaros pabaigoje. Manau, toms žaidėjoms, kurios rungtyniauja užsienio klubuose, tuo pačiu tai būna pasiruošimas sezonui.
– Šiemet visas dėmesys vyrų krepšinio rinktinei. Ar Lenkijoje tikitės tautiečių palaikymo?
– Giminės ir artimieji, kaip ir Latvijoje, atvažiuos (juokiasi). Žinoma, labai norėtume kuo didesnio palaikymo. Visus kviečiu atvykti.
