Lenkijos klube įsitvirtinęs treneris teigė apie būsimą darbą pradėjęs galvoti dar tada, kai traumos nebeleido krepšinio aikštelėje praleisti tiek laiko, kiek norėjosi: „Aš esu iš tų senosios kartos žaidėjų, kurie į krepšinio aikštelę atėjo ne tam, kad uždirbtų daug pinigų, o iš didelės meilės šiam žaidimui. Kai supratau, kad tenka kažką aukoti, nes traumos neleidžia žaisti visa jėga, suvokiau, kad palikti krepšinio nenoriu. Trenerio darbas man leido likti krepšinyje. Ir dėl to nesigailiu“, – atvirauja krepšinio specialistas.
T.Pačėso teigimu, aukščiausio lygio trenerį nuo tiesiog krepšinio specialisto skiria nuolatinis noras mokytis ir tobulėti: „Tam, kad augčiau, padeda komandos dalyvavimas aukščiausio lygio turnyruose. Tokia praktika, kokią gauname VTB turnyre ir Eurolygos varžybose, yra labai vertinga. Manau, kad šie turnyrai padės atsiskleisti“, – sako treneris.
Lapkričio 11 dieną 39-ąjį gimtadienį minėsiantis T.Pačėsas teigia, kad didžiausiais autoritetais vadintų Ettore Messiną, Duško Ivanovičių bei Željko Obradovičių. „Man teko matyti, kaip dirba daug ryškių žvaigždžių išugdęs Aleksandras Gomelskis. Iš jų visų tikrai galima ir būtina daug ko išmokti. Tačiau aš turiu savo stilių. Kiek kitaip žiūriu į krepšinį ir tikiu, kad mano filosofija duoda reikiamus rezultatus. Tačiau nuolatinis mokymasis suteikia galimybių augti. O mokytis aš tikrai nebijau“, – savo tinklaraštyje teigia 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių bronzinis prizininkas T.Pačėsas.
