Kita vertus, Rokas nesijaučia praaugęs už savo bendraamžius.
„Ne, kodėl? Nesijaučiu. Nežinau. Tiesiog dirbu savo darbą ir tikrai nesidomiu, kaip kas buvo anksčiau. Gyvenu šia diena“, – 24sek.lt sakė R.Giedraitis.
Ant rinktinės slenksčio jau buvo V.Čižauskas, Vilniaus „Lietuvos ryte“ žaidė ir Dovydas Redikas. Bet didelių perspektyvų V.Čižausko žaidime nebeįžvelgęs Kauno „Žalgiris“ nepratęsė sutarties su V.Čižausku ir šis pastarąjį sezoną praleido Panevėžyje bei Latvijoje. Be to, atakų organizatorius iškrito ir iš J.Kazlausko akiračio.
D.Redikas dabar turi daugiau rūpesčių už aikštelės ribų, o į „Lietuvos rytą“, kaip būdinga didelį potencialą turintiems jauniems žaidėjams, jis buvo paimtas savotišku „avansu“ dėl talento ir perspektyvų.
Savo ruožtu Rokas praėjusį sezoną buvo rezultatyviausias LKL krepšininkas (vid. 15,2 tšk.) ir efektyviu žaidimu Šiauliuose užsidirbo kontraktą „Lietuvos ryte“ ir kvietimą į rinktinės stovyklą.
Bet puolėjas to nesureikšmina. Jis tyliai ramiai pluša aikštelėje ir tikisi pripažinimo ne žodžiais, o darbais.
„Visada tikiu, – paklaustas, ar viliasi žaisti Europos čempionate jau šiemet, sako R.Giedraitis, dėl vėlyvo brendimo iš pradžių laukęs savojo šanso ir galiausiai jo sulaukęs. – Bet žinote, kaip yra. Pirmieji metai... Aš tikiu, bet nenoriu nei spėlioti, nei ką. Geriau palaukime. Sportuosiu, stengsiuosi, ir pamatysime“.
Konkurencijos rinktinėje netrūksta. Lengvojo krašto puolėjo pozicijoje yra Jonas Mačiulis, Mindaugas Kuzminskas, Deividas Gailius. Galbūt ne šią vasarą. Bet sprogstamąja jėga, atletiškumu ir šaltakraujišku metimu pasižymintis R.Giedraitis ateityje gali tapti labai įdomiu žaidėju.
– Rokai, kitą sezoną žaisite „Lietuvos ryte“. Nebijote užsisėdėti ant suolo – juk taip „sudegė“ ne vienas jaunas talentingas žaidėjas? – 24sek.lt paklausė R.Giedraičio.
– Nebijau aš to. Aš tiesiog stengsiuosi, darysiu ir tiek. O ką? Pasižiūrėsime.
Tikrai nesigailiu. Nuo vaikystės norėjau žaisti „Žalgiryje“ arba „Lietuvos ryte“. Visada norėjau ten būti. Tai buvo tos dvi komandos, į kurias svajojau patekti. Kai suteiktas toks šansas, kodėl nepabandžius?
– Gal teko bendrauti su treneriu Marcelo Nicola apie savo vaidmenį Vilniuje kitą sezoną?
– Visą vasarą sportuoju – po sezono Šiauliuose prasidėjo pasiruošimas su studentų rinktine, dabar – vyrų rinktinė, todėl neturėjau laiko. Kai čia viską baigsiu, tada pasidomėsiu „Lietuvos ryto“ reikalais.
– Panašu, kad „Lietuvos rytas“ turės ilgą atsarginių suolą. Kurioje pozicijoje tikitės žaisti?
– Aš esu antras-trečias numeris. Galbūt geriau jaučiuosi lengvojo krašto puolėjo pozicijoje. Bet tarp pozicijų nėra tokio didelio skirtumo
– Kur Jonas Kazlauskas mato jus Lietuvos rinktinėje?
– Daugiau lengvojo krašto puolėjo pozicijoje.
– Penktadienį laukia rungtynės gimtuosiuose Šiauliuose. Žaisti miestiečių akivaizdoje su užrašu „Lietuva“ ant marškinėlių – didelė atsakomybė?
– Taip. Ar žaistum studentų, ar jaunimo, ar – vyrų rinktinėje, visada jauti atsakomybę, kai yra užrašas „Lietuva“.
– Ar prieš kelerius metus tik epizodiškai žaisdamas jaunimo rinktinėje tikėjotės, kad žaisite ir vyrų rinktinėje?
– Visada turėjau svajonę čia būti ir to siekiau. Džiugu, kad mane pamatė ir pakvietė.
– Nesikrimtote, kad treneris Kazys Maksvytis jaunimo rinktinėje nesuteikė jums galimybės daugiau atsiskleisti?
– Tikrai ne. Tuo metu buvo tikrai už mane geresnių žaidėjų. Taip pat ir čia. Čia yra vyrų rinktinė – pats aukščiausias lygis.
– Buvo žmonių, maniusių, kad į jaunimo rinktinę patekote todėl, kad K.Maksvyčio asistentu dirbo jūsų tėtis Robertas. Tokios kalbos nežeidė?
– Manęs tai neerzino. Aš tų komentarų neskaitau, bet girdėjau, kad taip sakydavo. Bet man nei šilta, nei šalta. Pašnekės ir praeis. Nieko nepakeisi.
– Specialistai pažymi, kad anksčiau neatsiskleidėte dėl vėlyvesnio brendimo.
– Manyčiau, kad taip. Bet, vėliau patekau į komandas, kur man buvo suteiktas šansas atsiskleisti. Tai man išties padėjo.
– Vėlyvas brendimas – tai ne baudų pataikymo procentas, kurį galima nušlifuoti pačiam. Turbūt jautėtės siaubingai, kai tai buvo ne jūsų valioje?
– Iš pradžių buvo sunku, kai negaudavau žaisti, bet reikėjo susitaikyti. Tėvai kartojo, kad esu vėlesnio brendimo ir man reikia išlaukti savo šanso. Laukiau ir tiek.
– Kada pajutote, kad žaidimo kreivė kyla į viršų ir jau galima užsikabinti?
– Kai 2011 metais žaidžiau RKL, Šiaulių „Saulės-Aukštabalio“ komandoje. Ten tada rungtyniavau antrus metus ir patekau į U-19 rinktinę. Užsikabinau. Patikėjau, kad galiu kažką pasiekti ir parodyti. Tą bandau daryti toliau.
