Jis buvo išduotas, bet pats to nesuprato ir nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro laukė sugrįžtančių šeimininkų. Sėdėjo vienoje vietoje kur buvo paliktas ir laukė... tačiau taip nieko ir nesulaukė... Laimė, atsirado gerų žmonių, kurie jį priėmė nuolat gyventi į savo namus. 2010 m. vasario 9 d.
„Lesės“ nuotr.
tu vargšiukas, kaip man tavęs gaila. Žinau, ką reikia iškentėti, kai esi išduotas... Labai labai tave užjaučiu, mažyli. Rask gerus šeimininkus ir būk laimingas.