Pasienyje – neregėtos eilės
Kuo arčiau liepos 1-oji, tuo didesnis ažiotažas. Pastaruoju metu pasienyje nusidriekė nežmoniškos eilės. Sunkvežimių vairuotojams kelis kilometrus siekianti eilė jau seniai yra norma, o lengvųjų automobilių vairuotojams – toli gražu ne.
Jau kelerius metus porą kartų per mėnesį maršrutu Lietuva-Baltarusija važinėjantis Viktoras Kumpinas teigė, kad tokių eilių, kaip paskutinėmis birželio dienomis, dar nėra matęs: „Yra tekę regėti sunkvežimius, išsirikiavusius nuo pat Lavoriškių pasienio ruožo iki už 7 kilometrų esančios to paties pavadinimo gyvenvietės. Tačiau šitokį kiekį lengvųjų automobilių matau pirmą kartą.“
Apie pagrindinį Lietuvos-Baltarusijos pasienio punktą – Medininkus – jis net neužsimena. Mat ten automobilių ir sunkvežimių kiekis dažniausiai būna keliskart didesnis negu kitose pasienio zonose. Šių metų birželio pabaiga – ne išimtis.
Praėjusį penktadienį į „driftingo“ varžybas Minske keliavusi „Drifter.lt“ komanda taip pat ilgas valandas praleido pasienyje. „Nors mūsų komandos autobusiukas, Lavoriškėse buvęs penktadienį apie vidurnaktį, muitinėje ilgai neužtruko, mūsų vairuotojui Timui Simniškai, kirtusiam sieną tos dienos ryte, šis procesas truko daugiau nei penkias valandas“, – Gazas.lt sakė komandos narys Antanas Kyguolis.
„Penktadienį ryte dar nuvažiavau prie Medininkų muitinės, tačiau pamatęs, kas ten darosi, apsisukau ir nulėkiau į Lavoriškes – čia automobilių kiekis buvo žymiai mažesnis. Neįsivaizduoju, kiek laiko būčiau trukęs ten, tačiau atsiradęs Lavoriškėse aštuntą valandą ryto, Baltarusijoje buvau tik apie 14 val.“ – teigė T.Simniška.
Skirtingos eilės
Tranzitiniai ir jau įregistruoti automobiliai muitinėje stoja į skirtingas eiles, tačiau mūsų kalbinti143 proc. – tiek 2011 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padaugėjo iš Lietuvos išvežamų tranzitinių automobiliųpašnekovai teigia, kad tai yra žinoma ne visiems vairuotojams. Automobilius su laikinais valstybiniais numeriais gabenantys žmonės geriausiu atveju tik piktu žvilgsniu palydi pro juos tarsi be eilės pravažiuojančias mašinas. Būna ir taip, kad apšaukia ar netgi užstato kelią – tol, kol neatvažiuoja muitinės pareigūnai ir nepaaiškina galiojančių taisyklių.
T.Simniška pasikalbėjo su keletu tranzitinius automobilius į Baltarusiją gabenančių vairuotojų: dalis jų eilėje prie įvažiavimo į pasienio ruožą laukė jau daugiau nei dešimt valandų. Vyrai juokavo, kad iki liepos 1-osios turėtų spėti – praėjusį penktadienį buvo likusios dar šešios dienos.
Prekybos kulminacija
Lietuvos prekiautojai naudotais automobiliais dėl baltarusių ir kazachų antplūdžio pastaruoju metu išgyvena aukso amžių.
2011 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, tranzitinių automobilių padaugėjo 143 proc. – iki 27,3 tūkst. Šių metų pirmojo ketvirčio rezultatai ne tik pasiekė prieškrizinį 2008 metų lygį, bet jį viršijo net 52 proc.
Kaip teigia lankomiausio transporto priemonių skelbimų portalo Autoplius.lt vystymo vadovas Viktoras Daukšas, tranzitiniai automobiliai yra jautriausia automobilių rinkos dalis: „Jiems įtaką daro tarpvalstybiniai politiniai santykiai, šiuo metu – Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Kirgizijos muitų sąjunga, kuri turėtų įsigalioti nuo šių metų liepos 1 dienos.“
Dauguma tranzitinių ir beveik 60 proc. iš Lietuvos išvežamų automobilių iškeliauja į Muitų sąjungos šalis: pirmąjį ketvirtį tokių automobilių buvo daugiau nei 30 tūkst. Įsigaliojus šių šalių susitarimui, tranzitinių ir iš Lietuvos išvežamų automobilių sandorių skaičius drastiškai sumažės.
Valstybinių numerių tenka laukti
Dėl naudotų automobilių antplūdžio Baltarusijoje net nebespėjama pagaminti jiems numerių – atidavus laikinus tranzitinius, jau kitą parą turėtų būti išduodami įregistruoti valstybiniai numeriai.
Tačiau pastaruoju metu visoje šalyje šis procesas užtrunka ne vieną parą, o mažiausiai savaitę. Bet baltarusiai dėl to nesuka galvos – Minske ir kituose miestuose pilna automobilių, važinėjančių be valstybinių numerių.
Pelnosi ir Klaipėdos uostas
Iš prekybos naudotais automobiliais ažiotažo pelnosi ne tik prekiautojai, bet ir krovinius priimantis Klaipėdos uostas. Šie metai Klaipėdos uostui rekordiniai pagal atplukdytų konteinerių kiekį: 2011-ųjų gegužės mėnesį atkeliavusių standartinių 20 pėdų ilgio (TEU) konteinerių kiekis buvo daugiau nei 75 proc. didesnis negu praėjusių metų paskutinį pavasario mėnesį.
Didžioji dalis atplukdytų TEU konteinerių būna užpildyti automobiliais. Žymantas Sinkevičius, Klaipėdos uosto statistikos specialistas, mano, kad tokį pokytį sąlygoja ir artėjantys muitai: „Žinoma, po liepos 1 d. turbūt nebebus mėnesinių konteinerių kiekių šuolių po 75 proc., palyginti su praėjusiais metais, tačiau bendra tendencija – didėjantis atplukdomų TEU kiekis – išliks.“
