Šis renginys skirtas ne vien tik profesionalams, kuriems bekelė jau seniai tapusi mėgstamu sportu ar turizmo rūšimi. Tačiau jis įdomus ir visiems tiems, kam bekelė – puikus laisvalaikio praleidimo būdas, net ir stebint veiksmą iš šalies – kino teatre.
Plačiau apie šį festivalį, jo idėjas ir bekelės tematika sukurtų filmų tendencijas GAZAS.LT skaitytojams papasakoti sutiko šio renginio organizatorius Audrius Sutkus.
– Audriau, papasakokite apie šio festivalio idėją, nuo ko viskas prasidėjo?
– Pats pirmasis festivalis vadinosi „Bekelės fiesta“. Jį darėme tam, kad pristatytume sportą, turizmą ir viską, ką darome bekelėje. Pirmą kartą 2004-aisiais jis vyko Panevėžyje. Festivaliai vyksta kas dvejus metus. Du kartus jie buvo surengti Panevėžyje, o dabar jau trečią kartą vyks Vilniuje. Sostinėje patogiau, daugiau telpa žmonių. Patys festivaliai būdavo ne tik filmų, pristatydavome ir įrangą, bet vėliau šios idėjos atsisakėme.
Festivalis išsivystė nuo kelių filmukų iki tokio lygio, kad geriausius filmus tenka atrinkti pagal daug kriterijų – scenarijus, garsas, vaizdas ir kiti dalykai.
– Kaip keitėsi dalyviai? Ar prisijungia vis naujų kūrėjų?
– Dalyviai keičiasi, nueina į kitus sportus, kiti ateina. Yra keletas dalyvių, kurie nepraleido dar nei vieno festivalio. Pirmame festivalyje dalyvavo tik rusai ir lietuviai, paskui prisijungė latviai, lenkai, estai ir šiemet šių šalių kūrėjų darbai bus matomi.
Keičiasi filmavimo techninės galimybės. Atsirado skraidantys vaizdai, kameros po automobiliais, juose, ant jų, visur. Efektų prasme viskas labai patobulėjo.
– Kokios šių metų filmų tendencijos ir gausiausios kategorijos?
– Šiam festivaliui gavome beveik 20 dalyvių paraiškų, bet pamatysime tik apie 12 filmų. Buvo vykdoma atranka. Varžosi aštuoni dalyviai, kurie savo filmus pateikė skirtingoms kategorijoms. Sporto temos filmuose jaučiama tendencija, kad operatoriai iš didelės bekelės, iš purvo suka ant smėlio. Yra filmų apie greičio bekelę.
Turistinės kategorijos filmus turime tris. Jie atskleis keliones po netolimus kraštus – Rusiją, Kolos pusiasalį. Laisvojoje temoje yra neilgų filmų, pristatančių keturračių, krosinių motociklų važiavimus.
– Kas tie nuolatiniai dalyviai, kurių filmai dažniausiai pripažįstami geriausiais?
– Nuo pat festivalio pradžios pas mus dalyvauja filmų kūrėjas, operatorius, montuotojas ir keliautojas iš Rusijos Sergejus Belostockis. Jis išmano savo darbą ir dar nebuvo festivalio, kad jis liktų be apdovanojimo. Šio kūrėjo tematika – smėlinė bekelė. Yra nemažai naujų autorių.
– Ką galite paminėti iš stipriausių Lietuvos atstovų šiame festivalyje?
– Mūsų tautoje nėra tiek daug bekelės filmuotojų. Jei yra filmuotojų, tai nėra tiek daug kūrėjų. Yra tikslinės laidos, reportažai, tačiau šios komandos ne visada mūsų festivalyje atsiskleidžia. Šiemet turime lietuvišką filmą apie smėlynus, kurį sukūrė Eglė Šilinskaitė su profesionalia operatorių komanda.
Vienas iš stipresnių praeitų festivalių dalyvių – Aidas Bubinas, laidos „Teritorija“ komanda. Manau, kad lietuviai į šį festivalį dar tik ateina. Kiek pavėluotai, bet lietuviai jau kai žengs, tai kitame festivalyje pusė dalyvių bus lietuviai.
– Kas sudaro vertinimo komisiją ir į ką atsižvelgia vertintojai?
– Mūsų festivalis turi nuostatus, kuriuose apribojama filmo trukmė, nurodomi techniniai reikalavimai. Kūrinys turi būti su titrais, nurodomos kalbos. Komisija vadovaujasi profesionalia akimi, nes ją sudaro žmonės, susiję su filmų kūrimu ar kita menine praktika. Pirmą kartą šiemet bus vertinamas garsas, nes anksčiau to nereikalaudavome, bet kartais bogas garsas sugadindavo gerą filmą.
Viena nominacija bus „Žiūrovų simpatijos“ prizas. Žmonės kino salėje po peržiūros galės balsuoti ir išrinkti jiems labiausiai patikusį filmą.
„Bekelės filmų festivalis“ vyks gruodžio 6-ą dieną Vilniuje, „Forum Cinemas Vingis“. Filmų peržiūra su pertraukomis vyks visą dieną, nuo 10 val. iki 18 val. Bilietus į renginį įsigyti galima www.forumcinemas.lt.
