Siekiant užsibrėžtų tikslų paaiškėjo, kad jų beveik neįmanoma pasiekti su vienu unifikuotos formos kėbulu. Aerodinamikos specialistams iškilo dilema, kurį parametrą laikyti pagrindiniu? Ar stengtis, kad kėbulas turėtų mažiausią pasipriešinimą, ar pirmenybę teikti didelei prispaudimo jėgai, kuri greitai važiuojant spaudžia automobilį prie žemės ir užtikrina gerą ratų sukibimą su kelio danga bei pažemina automobilį, dėl ko jis tampa žemesniu ir dėl to – aptakesniu.
Ištvermės lenktynių entuziastai ir šiaip akylesni stebėtojai tikriausiai pastebėjo, kad neseniai Spa mieste Belgijoje įvykusiame WEC čempionato antrajame etape Audi komandos garbę gynė du skirtingi automobiliai. Iš tiesų tai buvo tas pats hibridinis „Audi R18 e-tron Quattro“, tik su dviem skirtingomis kėbulo versijomis. Įprasta versija pasižymi didesniu spaudimu prie žemės, o tas žiūrovus stebinęs kitas automobilis turi didesnį priekinį aptakumą.
Didelė prispaudimo jėga leidžia išvystyti didesnį greitį posūkiuose, todėl labiau praverčia vingiuotose trasose. Trasose, kuriose daugiau tiesiųjų, svarbiau mažesnis oro pasipriešinimas iš priekio.
Būtent šios skirtingos trasų sąlygos ir lemia skirtingą „Audi“ lenktynininkų strategiją. Daug vingių turinčiose trasose dažniau atliekami lenkimo posūkyje manevrai, o ilgose tiesiosiose stengiamasi pasiekti geriausią rato įveikimo laiką.
Iš keleto autodromų ir lenktynėms uždarytų Prancūzijos miestelio gatvių sudaryta Le Mano trasa - viena iš tiesiausių visame WEC čempionate. Todėl čia startuos Spa trasoje pristatyta naujoji „Audi R18 e-tron quattro“ sumažinto priešpriešinio pasipriešinimo modifikacija. Kituose WEC čempionato etapuose važiuos „įprastas” „Audi R18 e-tron quattro“.
