Apie Jus sklinda šimtai įvairiausių istorijų, todėl žmonės dažnai atsiduria akligatvyje, bandydami suprasti, kas Jūs per žmogus. Ir visgi, kas toks Bernie Ecclestonas?
(juokiasi) Buvęs naudotų automobilių pardavėjas.
Bet greičiausiai buvo toks momentas, kai supratote, jog esate protingesnis už aplinkinius, nes Jums greičiau pavykdavo rasti tam tikras galimybes judėti pirmyn?
Apie tokius dalykus kažkaip nesusimąstai. Užsiimate savo verslu ir elgiatės taip, kaip atrodo tinkama. Nemanau, kad menininkui kada nors ateina į galvą mintis: „Taigi, nuo šiol esu menininkas“. Jis pradeda kurti, nežinodamas, taps jis kada nors garsiu ar ne. Tai ateina su laiku. Viskas paprasta.
Tuomet sakykite, kaip atėjote į autosportą, kaip sukūrėte tai, ką dabar vadiname Formule 1?
Dalyvavau moto ir autolenktynėse, o paskui nusipirkau Brabham komandą. Galima sakyti, aš visada vienaip ar kitaip buvau susijęs su autosportu. Pradėjau kaip lenktynininkas, bet tuo pačiu užsiėmiau verslu. Sportas buvo tarsi hobis.
Jūsų sportinė karjera buvo trumpa. Jūs labai nusiminėte, kai supratote, jog nesate pakankamai geras lenktynininkas? Atrodo, tai vienintelis dalykas, dėl kurio susidūrėte su tikrais sunkumais...
Esmė ne ta, kad buvau nepakankamai geras sportininkas. Man teko rinktis: jau tuomet turėjau verslą, ir tai buvo svarbiau, nei lenktynės. Todėl nutraukiau sportinę karjerą, sutelkęs dėmesį savo darbui.
Ar gyvenime vadovavotės kokiu nors pavyzdžiu?
Ne. Nes neįmanoma sakyti, kad norite būti į kažką panašus. O tai aš pasakyčiau, kad noriu būti kaip Robertas Redfordas ar dar kuri nors kino žvaigždė. Bet taip nebūna.
Ar yra skirtumas tarp Bernio Ecclestono, kuris vadovauja Formulei 1, ir Bernio Ecclestono – žmogaus?
Tikiuosi, kad aš žmogus, kuris dirba Formulėje 1. Todėl atsakymas neigiamas.
Ar savo gyvenime laikėtės tam tikrų principų?
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./B.Ecclestone'as garsėja kontraversiškais pareiškimais |
Niekada nekūriau kokių nors planų. Viskas vyksta savaime, o aš tik bandau rasti geriausią iš galimų sprendimų. Galbūt tai gamtos dovana, kurios neturi daugelis žmonių.
Tačiau tai, ką pasiekėte Jūs, pasiekė nedaugelis...
Man pasisekė.
Ar tai tik sėkmė? Sakoma, kad sėkmė – tik Jūsų nuopelnas.
Kai atsiranda šansas, Jūsų užduotis – juo pasinaudoti. Daugelis suklumpa, eidami gyvenimo keliu, ir paskui skundžiasi: „Galėjau padaryti tą, galėjau padaryti aną...“ O aš naudojuosi atsiradusiomis galimybėmis.
Ar galite pasakyti, kad Jus jaudina tik trys dalykai: pinigai, valdžia ir sėkmė? Pradėkime nuo pinigų.
Jie man nieko nereiškia.
Valdžia?
Atsakymas tas pats.
Sėkmė?
Sėkmė – nė kiek. Aš paprasčiausiai darau tai, ką, manau, būtina. Jeigu paprašysite manęs atlikti kokį nors darbą, dėsiu visas pastangas, kad liktumėte patenkintas. Kuo dėta čia sėkmė?
Bet Jūs turite ir pinigų, ir valdžią, ir sėkmę. Be ko iš šio sąrašo galėtumėte apsieiti?
Pasirinkčiau likti su pinigais, nors tai nėra svarbiausia. Sėkmė? Ji ateina, kai tu ko nors pasieki. Jeigu tau nesiseka, vadinasi, tu nieko nedarai, o visą dieną voliojiesi lovoje.
O Jūsų nestebino, kad buvote labai sėkmingas žmogus tiek daug metų?
Man dažnai sekėsi.
Bet kur Jūs nenuvažiuotumėte, visur Jus pasitinka su limuzinu ir policijos eskortu: tai sėkmės ženklas. Ar buvo momentų, kai staiga suvokiate, kiek daug esate pasiekęs?
A, policijos eskortas... Manau, policija tik nori man padėti pasiekti vietą, kur man reikia nuvažiuoti.
Sėkmė, atrodo, gana svarbus veiksnys Jūsų gyvenime. Ką ji reiškia Jums?
Reikiamu momentu atsidurti reikiamoje vietoje ir turėti drąsos pasinaudoti pateikiamu šansu – štai ką ji reiškia.
Prisiminkite situaciją, kai išties pajutote, jog Jums pasisekė.
Negaliu prisiminti, nes man labai dažnai sekėsi. Visgi, prisimenu vieną epizodą, kai per karą rinkau bulves lauke, norėdamas užsidirbti pinigų, ir čia visai netoli ant žemės nukrito vokiečių lėktuvas. Oro banga mane nubloškė kelis metrus, bet beveik nepatyriau traumų. Štai tuomet man tikrai labai pasisekė, nes aš pats nieko negalėjau padaryti. Visgi, dabar daugelis greičiausiai mano, kad kaip tik jiems tą dieną žiauriai nepasisekė! (juokiasi)
Šiame kambaryje yra neįprastas daiktas, kuris tiesiogiai su Jumis nesusijęs: gaisrininko šalmas. Greičiausiai su juo susijusi kažkokia istorija?
Manęs vieną kartą paklausė, ar galiu kaip nors apibūdinti savo darbą, ir aš pasakiau, kad dirbu gaisrininku. Būtent taip ir yra! Nors daugelis mano, kad aš sukeliu daugiau gaisrų, nei užgesinu.
Jeigu nedirbtumėte autosporte, ką tada veiktumėte?
Visada norėjau turėti verslą. Supratau, kad lenktynininkas darbui turi paskirti visą savo laiką, bet nebuvau tam pasiruošęs...
Bet galėjote užsiimti bet kokiu kitu verslu.
Niekada nebuvo laiko pagalvoti, kaip kitaip galėjo susiklostyti mano karjera. Man patinka tai, ką aš darau, kitu atveju nebūčiau tą daręs. Man pasisekė, kad galėjau pasirinkti pats. Ir dirbu ne dėl pinigų. Bet jeigu jau ką nors darau, tai noriu, kad viskas būtų taip, kaip reikia. Tai susiję ir su kiaušinių virimu, ir su ypatingai svarbia sutartimi.
Žiūrint į veidrodį, kada nors pagalvojate: „Nejaugi apie mane visame pasaulyje taip daug rašo ir kalba?“
Paskutiniu metu stengiuosi nežiūrėti į veidrodį! (juokiasi) Visgi, ne, nemanau. Aš tiesiog dirbu savo darbą. Tikiuosi, man gerai pavyksta.
Ir visgi, dauguma mano, kad Jūsų pagrindinis motyvas – tai pinigai.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./B.Ecclestone'as ir V.Putinas pasirašė sutartį dėl F1 lenktynių Rusijoje |
Aš niekada nieko nedariau tiesiog dėl pinigų. Pinigai – tik šalutinis mano veiklos produktas ir taip buvo nuo pradžių. Kai man buvo 20 metų, jau buvau labai sėkmingas verslininkas. Ir svarbiausia man buvo pasirašyti naudingų sutarčių, o ne paprasčiausiai daryti pinigus. Jie – gero sandorio rezultatas, bet žmonės tai nesupranta.
Ar įsivaizduojate, kaip vystysis Formulė 1 kitame dešimtmetyje?
Ne, mane labiau jaudina kiti metai! Klysta tas, kuris bandys jums paaiškinti, kas bus po trijų metų. Kitaip jūs neturėtumėte tų problemų, kurias dabar sprendžiate.
„Paddock‘e“ kalbama, norint sukurti vieną Bernie Ecclestoną, jums prireiks 12-kos komandų vadovų. Kaip reaguojate, kai girdite kažką panašaus apie save?
Pažiūrėsime! (juokiasi) Galbūt komandų vadovams reikia teisingai suktis savo versle ir mažiau pergyventi dėl kitų. Kas gerai Formulei 1 – gerai ir visiems, kurie su ja susiję – komandoms ir rėmėjams. Labai daug kas galvoja tik apie save. Tą patį galima pasakyti ir apie taisykles: kiekvienas galvoja tik apie tai, kas galėtų jam leisti laimėti lenktynes.
Tai paprasčiausiai egoizmas.
Aš pavadinčiau tai kvailumu. Reikia galvoti ne tik apie save, bet ir apskritai apie globalią situaciją. Visos komandos veržiasi link pergalės, ir aš tai visiškai palaikau. Ir vis dėlto jie turi siekti laimėti vienodomis sąlygomis ir nesistengti įgyti ženklaus pranašumo.
Puiku, jeigu pranašumas yra dėl to, kad kažkas turi geriausią bolidą, lenktynininką ar taktiką. Bet negalima stengtis siekti jo galingesnio variklio sąskaita, nei kad turi varžovai. Tai neteisinga.
Pastaraisiais mėnesiais parodėte daug laidų, skirtų praėjusių metų Formulei 1. Tai buvo susiję su Jocheno Rindto 40?osiomis mirties metinėmis. Lenktynininkai tais laikais buvo žvaigždės ir taip elgdavosi. Kas vyksta su lenktynininkais dabar, kur visos ryškios asmenybės?
Manau, komandoms nepatinka, kai lenktynininkai jaučiasi laisvi. Ir pilotams paprasčiau paklusti, nors turiu prisipažinti, kad šį sezoną lenktyniauja daug puikių vyrukų. Bet charakterio grūdinimui reikia laiko, per vieną naktį charakterio nesuformuosi.
Ar turite kokių nors minčių dėl savo įpėdinio: kas Jus pakeis poste?
Supratimo neturiu. Greičiausiai jiems reikės surasti dar kokį nors naudotų automobilių pardavėją!
 |
| Formule1.lt |
