Taigi, kalbiname „Omnitel 1000 km“ lenktynių organizatorių ir Lietuvos Automobilių Sporto Federacijoje garbingą Žiedinių Lenktynių komiteto pirmininko postą užimantį Darių Grinbergą.
Dariau, jūsų nuomone, kas vertas geriausio šių metų lenktynininko titulo?
Jonas Gelžinis, nes jis ilgai to siekė, sunkiai dirbo, augo, profesionalėjo ir pagaliau pasiekė apčiuopiamą rezultatą. Jo karjeroje buvo daug smulkių pergalių, bet pergalė savo klasėje Didžiosios Britanijos „Porsche Carrera Cup“ jį pakelia į aukštesnį lygį. Jis tampa gerbiamu lenktynininku pasaulyje – FIA akademijos kvietimas tai tik patvirtina.
Norėčiau pridurti, kad Simas Juodviršis taip pat vertas šio titulo. Jo lenktynių kategorija yra ne mažiau konkurencinga. Tačiau vertinant viską objektyviai, Simui skirčiau antrąją vietą šiais metais.
O ką įvardintumėt metų autosporto įvykiu?
Pabūsiu šališkas, bet objektyvus. Manau, kad svarbiausias metų įvykis – „Omnitel 1000 km“ lenktynės. Vien tai, kad savo patirtimi organizuojant šias lenktynes dalijamės su kaimynais latviais, estais, yra didelis įvertinimas. Jei tokių renginių Lietuvoje būtų daugiau – būčiau ypač laimingas. Tikiu, kad jų atsiras.
Deja, ralio lenktynių negaliu vertinti. Ralio sezonas trumpas, o savaitgalių metuose nėra daug. Tenka dėmesį dalinti šeimai ir darbui – kitoms lenktynėms laiko nelieka.
Metų viltis – lenktynininkas, padaręs didžiausią progresą?
Pirma pasidalinsiu filosofine mintimi – keista, kad mūsų lenktynininkai nežino kas vyksta kitose šakose. Kartingistai nežino kas vyksta ralio pasaulyje ir pan. Rodos, visos šakos gyvena atskirai. Linkiu, kad jos pradėtų draugauti – jaunųjų lenktynininkų mokymo ciklas privalo būti pilnavertis.
Na, o metų viltimi įvardinčiau Gelžinių šeimos jauniausią atstovą lenktynėse – Igną Gelžinį. Šiais metais jis puikiai pasirodė kartinguose, o ateinančiais metais, rodos, žengs didelį žingsnį į priekį pereidamas į kėbulinių automobilių lenktynės (važiuos „Renault Clio Cup“ lenktynių serijoje Didžiojoje Britanijoje, – red.past.).
„Ne taškų zonoje“ turiu pagirti savo sūnų Gustą Grinbergą. Jis tik pradeda savo karjerą, lenktyniauja kartingais „BMW Formulėje Mini“. Per du metus jis užsiaugino tikrą lenktynininko charakterį, išmoko ne tik būti greitas, bet ir už lenktynių trasos ribų galvoti savo galva.
Ir, pabaigai, metų nusivylimas.
Gal ne nusivylimu, o metų bloga emocija pavadinčiau „Omnitel 1000 km“ lenktynių įvykius. Kai pasitraukė pirmi lyderiai, antroje pozicijoje važiuojančios komandos akyse sužibo viltis. Tada ir jie iškrito, viltis „perėjo“ į kitą komandą. Krito ir jie. Šių metų lenktynėse tokių virsmų buvo ne vienas, ir ne du. Tai – mano galva – metų nusivylimai. Beje, jei lenktynės būtų trukusios dar keliais šimtais kilometrų daugiau, kas žino, gal tokių virsmų būtų dar vienas kitas.
