Nutraukė lenktynininko karjerą. 2001 metais Renatas Vaitkevičius pirmą kartą sėdo į lentynininko kėdę ir visą sezoną dalyvavo Lietuvos automobilių kroso čempionate. Stebuklo jis nesukūrė. Supratęs, kad aukštų rezultatų šiame sporte nepasieks, pasirinko kitą kelią – šturmano.
„Apie vairavimą žinojau lygiai nulį, nes buvau atėjęs iš gatvės. Jei būtų siūlę ateiti į žirgų sportą, žinoma, nebūčiau sutikęs, tačiau automobilių sportas žavi daugelį vyrų. Taigi atėjau, pamačiau ir supratau, kad būtų gėda siekti, siekti ir nieko nepasiekti. Visai kas kita – šturmano darbas. Kai sulaukiau šios galimybės, nė sekundės nedvejojau.“
Tapo Roko Lipeikiu šturmanu ir mokiniu. Po metų automobilių kroso čempionate Renatas Vaitkevičius susipažino su garsiu lenktynininku Roku Lipeikiu. Mažai patirties turintis šturmanas mokėsi ne vienus metus, tačiau turėjo daug progų pajusti pergalės skonį.
„Iš tuščios vietos be darbo, pinigų ir laiko karjeros nebūčiau padaręs. Ir dabar netrokštu sėdėti prie vairo (šypsosi). Manau, kad priėmiau labai teisingą sprendimą tapti šturmanu. Žinoma, iš pradžių buvau tik Roko Lipeikio mokinys. Stažavomės užsienyje, studijavome scenogramas, stengėmės tobulėti, kiek tik galėjome. Jaunimas daug greičiau viską išmoksta, o man reikėjo daugiau laiko. Visgi mūsų ekipažo rezultatai nenuvylė nei mūsų, nei gerbėjų.“
Sunkiausia nesuklysti sudarant stenogramas. Prabėjo jau aštuoneri metai nuo tos dienos, kai R.Vaitkevičius įsisuko į šturmano darbo pasaulį. Sunkiausia jam – atsakingai pasiruošti lenktynėms, nes menkiausia klaida gali kainuoti gyvybę.
„Šis pomėgis neužima laiko, nieko nekainuoja ir yra labai malonus. Nors iš tikrųjų viskas yra atvirkščiai (šypsosi). Jei tai būtų mūsų pagrindinis darbas, jei gautume už tai atlygį, treniruotumėmės kasdien. Man sunkiausia likus dienai iki lenktynių pradžios sudarinėti stenogramas. Negali likti nė mažiausios klaidelės. Viskas turi būti surašyta aiškiu raštu, kad suprastum net važiuodamas dideliu greičiu ar sutemus. Aš nesu robotas, todėl klaidą, nulėmusią mūsų ekipažo rezultatą, esu padaręs ne vieną.
Patirtį perduoda lenktynininkui Dominykui Butvilui. Šešerius metus R.Vaitkevičius buvo R.Lipeikio, o dabar dvejus metus yra jauno ir perspektyvaus lenktynininko Dominyko Butvilo šturmanas. Dabar jis jaučiasi esąs nebe mokinys, o mokytojas.
„Iš Roko mokiausi ir tik po kelerių metų tapau visaverčiu ekipažo nariu. Juk mano verslas pardavinėti dešras, o visas Roko gyvenimas susietas su automobiliais. Dominykas – labai jaunas, bet perspektyvus ir imlus lenktynininkas. Prognozuoju jam šviesią ateitį, o pats tikiuosi jam perduoti visą savo patirtį.“
Per lenktynes pro langus nesidairo. Šturmanas įsitikinęs, kad vairuotojas per lenktynes turi jaustis taip, tarsi šturmano nė nebūtų. Puikus komandinis darbas – štai toks, anot Renato, yra raktas į pergalę.
„Privalau netrukdyti vairuotojui ir labai tiksliai atlikti savo pareigas. Per lenktynes mano akys būna nukreitpos tik į scenogramą. Pro langus nesidairau ir po varžybų net negaliu pasakyti, ar daug buvo žiūrovų, ar mažai. Per daugelį metų išugdomas saugumo jausmas. Net nežiūrėdamas į kelią suprantu, ar automobilis važiuoja saugiai, ar vairuotojas valdo situaciją. Baimė atsiranda tik tuomet, kai suklystame. Kai ratai liečia griovio kraštą...“
Šeima norėtų, kad ralį pakeistų kitas pomėgis. Šiuo metu R.Vaitkevičius dirba ir gyvena Estijoje, nes vadovauja šios šalies „Maximos“ tinklui. Beveik visas oficialias atostogas verslininkas skiria raliui, todėl šeima šiuo šturmano pomėgiu ne visada yra patenkinta.
„Apie mano pomėgį važiuoti ralyje šeima diplomatiškai nutyli. Į ralį važiuoti tikrai niekada nelieptų (juokiasi). Žinoma, šeimos nariai norėtų kur kas daugiau laiko praleisti su manimi. O man ralis yra tikra atgaiva ir kūnui, ir sielai. Po lenktynių atsigaunu, išsivėdinu galvelę. Tiesa, kitą dieną jaučiu didelį nuovargį, bet tik fizinį.“
Tikslas vienintelis – nugalėti. Jau šį savaitgalį R.Vaitkevičiaus ir D.Butvilo ekipažo laukia startas Lietuvos ralio čempionate.
„Tikrai trokštu, kad Dominykas pasiektų kuo aukštesnį rezultatą. Ir Utenoje, ir kitur. Jis tam subrendo ir gali siekti pergalių. Aš stengsiuosi prisidėti pie jų, kiek tik galiu. Bet kuriuo atveju ralis iš mano gyvenimo jau nepasitrauks. Jei nebūsiu šturmanas, būsiu rėmėjas ir padėsiu jauniesiems lenktynininkams.“
