– Vidmantai, galbūt galėtumėte trumpai apibūdinti, kuo skiriasi klasikinis ir greituminis slalomas?
– Klasikinis slalomas, mano nuomone, yra geriausia automobilių sporto šaka norintiems pradėti lenktynininko karjerą, ar bandantiems išmokti gerai valdyti automobilį. Trumpai pristatant, klasikiniame slalome varžybos vyksta aikštelėje, kurioje pagal atitinkamai išdėstytą trasą sportininkai ją bando pravažiuoti kaip įmanoma greičiau ir tiksliau. Greitis nėra didelis, dažniausiai apsiribojama greičiu pasiekiamu iki antros pavaros.
Greituminio slalomo varžybų metu sportininkai gali pasiekti ir 150 km/h greitį
Slalome turime tik kelias automobilių klases, kurias dažnai koreguojame sezono pradžioje pagal dalyvių turimą techniką. Šiemet klasikiniame slalome sportininkai varžosi galiniais (RWD) bei priekiniais ratais varomų (FWD) automobilių klasėse, visų varomų (AWD), „Laisvoje“ ir „Jaunimo“ klasėse. Turime ir moterų dalyvių, tačiau kol kas jos važiuoja neįskaitinėse varžybose. Kaip tik slalome savo kelią pradėjo ir Dominykas Butvilas, kuris dabar yra vienas geriausių šalies sportininkų.
Greituminiame slalome (GSKL) varžomasi keliose klasėse: su automobiliais, turinčiais iki 2 l ir virš 2 l galingumo variklius, taip pat „Sport“ klasės – iki 2 l ir virš 2 l. Čia jau daug didesni greičiai nei klasikiniame slalome. Šią sporto šaką galima palyginti su žiedinėmis lenktynėmis, tik padarome daugiau stabdymų, vadinamųjų „kišenių“. Varžybų metu sportininkai gali pasiekti ir 150 km/h greitį.
– Kas svarbiausia lenktyniaujant slalome?
– Slalome, priešingai nei kitose automobilių sporto šakose, mašinos galingumas nėra lemiamas veiksnys. Čia svarbiausia – vairuotojo meistriškumas, reakcija, tikslumas, mokėjimas tinkamai panaudoti rankinį stabdį, jausti mašinos gabaritus, nes tarpai tarp gairelių išties maži. Tai – fantastiškas startas pradedantiems sportininkams ir net visiems vairuotojams, kad lavintų reakciją ir mokėtų suvaldyti automobilį ekstremaliose situacijose. Šiandien turime daug pavyzdžių, kai sportininkai randa rėmėjus, daug investuoja į automobilį, tačiau neturi geros vairavimo technikos ir tada patiria vieną avariją po kitos.
Esu daugeliui vaikinų gatvėje pasiūlęs nelakstyti, o ateiti ir patikrinti save slalomo trasoje. Ne vienas po to tapo ir profesionalu.
Savaitgalis varžybose kainuoja 150 litų su degalais ir suteptais sumuštiniais
– Nuo ko reikėtų pradėti entuziastui, kuris nori sudalyvauti slalomo varžybose?
– Lyginant su kitomis automobilių sporto šakomis, tai – labai pigus sportas. Pas mus reglamentas leidžia važiuoti su paprastu automobiliu, kuriam nereikia specialaus paruošimo, apsauginių lankų. Savaitgalis varžybose kainuoja 150 litų su degalais ir suteptais sumuštiniais. Žinoma, norint siekti geresnių rezultatų, reikia šiek tiek daugiau investicijų.
Pasiruošimą varžyboms pradėti reikėtų nuo padangų. Naujų padangų komplekto, jeigu su jomis dalyvausite tik varžybose, užteks bent trejiems metams. Vėliau galima susidėti sportinius amortizatorius, jie taip pat turėtų pagerinti rezultatus. Galiausiai prieiname prie automobilio variklio.
– Kokie automobiliai dažniausiai sutinkami slalomo varžybose?
Slalome daugelis sportininkų renkasi mažesnius automobilius, kurie varomi priekiniais ratais
– Labai daug turime dalyvių, važiuojančių „Honda“ automobiliais: tiek CRX, tiek „Civic“, taip pat populiarios „Opel Astra“ mašinos. Slalome daugelis sportininkų renkasi mažesnius automobilius, kurie varomi priekiniais ratais.
– Kaip vyksta šis Lietuvos slalomo čempionato sezonas? Kiek dar etapų liko?
– Šiame Lietuvos slalomo čempionato sezone buvo numatyti 6 etapai, iš kurių 4 jau įvyko. Rugsėjo 7 d. dar turėsime etapą Trakuose, o spalio 5 d. čempionatą užbaigsime Kazlų Rūdoje. Visgi, slalomo geografija šiuo metu yra labai ribota. Kol kas čempionatas vyksta trijuose miestuose ir jų rajonuose – Kaune, Vilniuje ir Šiauliuose.
– Ar jau turite planų ateinančiam sezonui? Galbūt bus naujovių?
– Mes stengiamės įsiklausyti į dalyvių norus ir pasiūlymus, kartu su visa bendruomene priimame sprendimus. Kol kas jokių didelių pakitimų nesame numatę. Visgi, turiu seną svajonę Lietuvoje pradėti rengti tokias varžybas, kokias teko matyti būnant „Autotest“ renginyje Anglijoje. Čia sportininkai turi ne tik važiuoti į priekį, tačiau tenka įjungti ir atbulinės eigos pavarą, lėkti dideliu greičiu ir apsukti automobilį, pravažiuoti pro vartus ir vėl apsisukti. Tai kažkas nepaprasto ir fantastiško. Tikiuosi, kad kažkada panašias varžybas galėsime surengti ir Lietuvoje.
– Ar yra sportininkas, kuris jus šiemet nustebino? Gal kyla jauna žvaigždė?
– Taip, šiemet tikrai galiu išskirti vieną lenktynininką, tik jis nėra jaunas ir niekam nežinomas, o mūsų veteranas Alfredas Štaras, kuris jau yra įkopęs į šeštą dešimtį, tačiau jo niekas negali pavyti šį sezoną. Jis puikiai yra įvaldęs savo mažytį „Suzuki Swift“ automobilį, kurio variklis yra 1,3 l, tačiau didelis sportininko meistriškumas jam leidžia pirmauti čempionate. Tai – puikus pavyzdys, kuris parodo, kad čia nėra jokių amžiaus ribų, svarbu noras varžytis ir tobulėti.
