„Man dvigubą jacko“, – priverčia juoktis jis visus prie „Monster energy“ baro susirinkusius žmones, kai prieš interviu paprašo ko nors atsigerti. Bare kitokių gėrimų išskyrus energinius „Monster“ ir vandenį nėra, tad B.Buttlerio juokelis žmones, bent kartą atsivertusius jo „Instagram“ profilį, priverčia daugiau nei nusišypsoti. Ten praktiškai kiekvieną dieną pasirodo nuotraukos su B.Buttleriu, kuris yra naktiniame klube, važiuoja automobiliu arba yra apsuptas nedaug apsirengusių merginų.
Sutikau B.Butlerį paskutinio „Gymkhana Grid“ varžybų etapo metu, kur jis – vienas iš trisdešimties dalyvių. Tai varžybos, kuriose dalyvauja nebūtinai geriausi vairuotojai ir kurių prizas nėra toks prestižinis kaip WRC ar F-1. Čia galioja kitas principas – „Have fun“.
Panašiu principu vadovaujasi ir B.Butleris, per trumpą pokalbį papasakojęs apie naktinio gyvenimo žavesį, potraukį automobiliams ir apie savo kasdieninę transporto priemonę – kemperį.
– Buttsy, kaip atėjai į automobilių sportą?
– Užaugau ne automobilistų šeimoje, bet vairuoti išmokau septyniolikos. Pamačiau automobilį paišant „saulutes“ ir mane tarsi apsėdo – norėjau išmokti padaryti tą patį. Aštuoniolikos nusipirkau 1986-ųjų „Toyota Corolla“ – legendinį „hachiroku“, su „Trueno“ tipo priekiniais žibintais.
Airijoje dažnai lyja, tad nebuvo sunku išmokti slysti šonu. Tiesa, mokiausi gatvėje. Pasižiūrėjome vaizdo siužetų iš Japonijos, kaip važinėja vietiniai, bandėme tai padaryti patys. Vėliau pradėjau dalyvauti varžybose – pirmos mano profesionalios šoninio slydimo varžybos vyko Airijoje, tačiau tai nepaliko didelio įspūdžio. Tapau parodomuoju („demo“) vairuotoju.
Esu keletą kartų bėgęs nuo policijos, keletą kartų esu pagautas. Bet iš visko pasimokiau
Mėgstu viską daryti pasimėgaudamas, nekenčiu varžybų streso. Itin malonus jausmas yra slysti šonu savo malonumui, siekiant kažkam padaryti įspūdį ir neskaičiuoti jokių taškų. Tiesiog „keep drifting fun“.
– O kaip santykiai su policija?
– Anksčiau būdavo viskas gerai, daugiausia gaudavome antausį ir viskas. „Driftui“ ieškojome tylių užmiesčio kelių, kur būtų mažai eismo ir aplinkinių gyventojų.
Esu keletą kartų bėgęs nuo policijos, keletą kartų esu pagautas. Bet iš visko pasimokiau. Bet tai buvo prieš 10 metų. Šiandien viskas kitaip – jie labai griežti.
– Teko girdėti tavo istoriją Norvegijoje, susijusią su vairuotojo pažymėjimu...
– Taip, taip, pamenu ją gerai. Airijoje mes dažnai išgeriame alaus ir važiuojame. Tai išgėriau keletą alaus Norvegijoje ir važiavau į „Gatebil“. Buvau sustabdytas ir alkotesteris parodė daugiau nei leistina. Ir mane pasodino į areštinę, prabuvau ten tris savaites.
Tai vienas lemtingiausių įvykių mano gyvenime. Po to supratau, kad norint kažką turėti, reikia dirbti.
– Kokiuose renginiuose dar dalyvauji, be „Gymkhana Grid“?
– Esu dalyvavęs keliuose šoninio slydimo čempionatuose, „Gumball 3000“, o nuo 2009-ųjų esu „Monster“ atletas.
Esu turėjęs daug juokingų situacijų, kai mergina parašo žinutę „Gal gali paimti mane?“ ir privažiuoji jos paimti vairuodamas kemperį
Kitąmet aktyviau dalyvausiu su „Subaru“.
– O kokiu automobiliu važiavai iki šiol?
– „Toyota Soarer“ su 1JZ-GTE varikliu.
– O koks yra kasdieninis Buttsy Buttlerio automobilis?
– Kemperis. Šiuo metu kasdien vairuoju kemperį. Bet turiu ir „Mazda RX-7“, tik ji bus galutinai paruošta kitais metais.
Esu turėjęs daug juokingų situacijų, kai mergina parašo žinutę „Gal gali paimti mane?“ ir privažiuoju jos paimti vairuodamas kemperį...
Mėgstu keliauti. Renginiuose su kemperiu labai patogu – nori pasilikti miegoti, iškart turi kur. Gyvenu Londone, kur nuosavo transporto nereikia – daug paprasčiau keliauti metro. Į vakarėlius taip pat paprasčiau vykti metro.
– Ką dar, be „Gymkhana Grid“, veikei šiemet?
– Dalyvavau keliuose Didžiosios Britanijos „drifto“ renginiuose, tačiau šiuo metu daugiausia dirbu prie savo TV projekto ir nuosavo marškinėlių prekinio ženklo. Kitąmet pamatysime rezultatus.
