Lietuvoje „supermoto“ sparčiausiai pradėjo vystytis 2008 metais – buvo įkurta Lietuvos „supermoto“ asociacija (LSMA). Entuziazmo ir noro vystyti šią motociklų sporto šaką turėjo daug jaunų žmonių – tada pavyko suburti grupę, kuri iki dabar dirba šios sporto šakos labui.
Apie šios sporto šakos padėtį Lietuvoje pasakoja Lietuvos „Supermoto“ komisijos pirmininkas Ruslanas Bykovas:
„Iki šių metų situacija buvo gana liūdna ir apsiniaukusi, nes „supermotistai“ neturėjo vietos, kur važinėti ir treniruotis laisvalaikiu. Kol motociklininkus priimdavo kartodromai, tai augo ir norinčiųjų važiuoti „supermoto“. Džiugu buvo, kai vyko kelios varžybos Šiaulių, Aukštadvario bei Anykščių kartodromuose. Juose važiavimui sąlygos buvo tinkamos, tačiau mažėjo laisvo pastovaus laiko, kurio metu būtų leista treniruotis motociklininkams, buvo siūlomas prastas metas – pirmadieniais nuo 9.00 iki 11.00 val.
Varžybos taip pat vyko laikinose trasose Elektrėnų miesto gatvėse per miesto šventę ir „Bike Show Millennium“ renginyje Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome. Šios trasos būdavo paruoštos tik tai dienai toms varžyboms, tai treniruočių stovyklos niekur nebuvo. Kaip vienas senas „supermotistas“ sako – be ežero ar vandens telkinio žuvies nepriveisi. Arčiausia gera trasa, kuri mielai iki šiol priima, yra Rygoje – trasa 333. Norint parodyti gerus rezultatus, reikia treniruotis bent du kartus per savaitę, o kai atstumas iki Rygos nemažas, tai mūsiškiai ten nuvažiuoja du kartus per metus.
Kaip po blogo oro ateina ir geresnis, taip ir supermoto istorijoje atėjo geresnis laikas, nes LMSF prezidento Virginijaus Visockio ir mano iniciatyvos buvo išgirstos ir buvo paruošta „supermoto“ trasa Kačerginės „Nemuno žiede“. Ir ta proga saulutė švystelėjo visų „supermoto“ mylėtojų širdyse.
Važiuotojų buvo daugiau, kai turėjome geresnes sąlygas, kur lenktyniauti. Dingo sąlygos, dingo ir motociklininkai. Tikimės, kad dabar, kai paruošta trasa, atsiras vėl norinčių lėkti asfaltu ir bekele.
Kačerginės „Nemuno žiede“ 2008 metais organizavome varžybas, taip kad ši trasa – nesvetima, ir projektas jau tada buvo galvoje. Pasikeitus valdžiai, lengviau pavyko rasti bendrą kalbą. Sėdome prie apvalaus stalo ir sutarėme abiem pusėms naudinga linkme – LMSF turės trasą, kurioje netrukdomai galės sportininkai ir mėgėjai važiuoti, o valdžia – šiokių tokių pajamų.
Įrengti trasą užtrukome ilgiau, nei planavome, nes trasos melioracijos šuliniai buvo užsikimšę, o toje vietoje, kur turėjo eiti „supermoto“ trasa, buvo pelkėtas ežeras. Vieno traktoriaus neužteko visiems darbams atlikti, todėl išsikvietėme dar vieną ir padirbėjome papildomą dieną. Trasa kol kas paruošta mėgėjui „supermotistui“, ji neturi sudėtingesnių elementų. Laikui bėgant ją patobulinsime.
Visų motociklininkų tikslas yra populiarinti sportą. Mes visi – viena šeima. Tai nėra tik „supermoto“, motociklų krosas ar žiedinės lenktynės. Mes visi norim vieno – kad mūsų sporto šaka galėtų vystytis ir populiarėti. Kuo mūsų daugiau, tuo daugiau išauginsime profesionalų ir siųsime atstovauti Lietuvai. Kartu galėsime stebėti ir džiaugtis.
Juk Pasaulio ir Europos čempionatą būtų smagiau žiūrėti, jei jame matytume savo šalies atstovą. Man, kaip „supermoto“ komisijos pirmininkui, gėda, kad negalime sau leisti deleguoti „supermoto“ komandos į „Supermoto of Nations“ – šios sporto šakos olimpiadą. Bet tikiuosi, kad dirbame teisinga linkme ir pagrindinį tikslą pasieksime – kasmet prie starto linijos stos stiprūs Lietuvos sportininkai, už kuriuos galėtume sirgti taip aršiai kaip ir už krepšinio rinktinę.“
