Gyventojų apklausos duomenimis, vieną ar kelias legalias pasivažinėjimų trasas žino 36 proc. vairuotojų.
„Apklausa parodė, kad pusė vairuotojų yra linkę važinėtis miško, pievų keliais ir takais. 4 proc. atvirai prisipažino, kad važinėja bekele. Nors pasivažinėjimas gamtoje atrodo nekalta pramoga, tačiau tai kelia didelį rūpestį tiek gamtosaugininkams, tiek ir gyventojams“, – teigia apklausą inicijavusios VšĮ „Moto Grupė“ direktorius Antanas Petrauskas.
Jo teigimu, vienas efektyviausių prevencijos būdų – suteikti kuo daugiau informacijos apie vietas, kur važinėtis gamtoje galima legaliai. „Tai parodė ir apklausa. Daugiausiai vairuotojų – kas antras – nurodė, kad labiausiai norėtų sužinoti apie oficialias pasivažinėjimų vietas, o draudžiamos važinėjimuisi vietos ir gresiančios baudos patenka į antrą ir trečią vietą atsakymuose. Tai paminėjo po ketvirtadalį apklaustųjų“, – pažymi A.Petrauskas.
Kaip rodo vairuotojų apklausos internete duomenys, daugiausiai vairuotojų (49 proc.) gamtoje važinėjasi automobiliais ar visureigiais, kiek rečiau važinėjama keturračiu (11 proc.) ir motociklu (6 proc.). Keturračiais bekele dažniau važinėja jaunesnio amžiaus (18–34 metų) vairuotojai.
Pasak A.Petrausko, viešus kelius, kuriais galima važinėtis įvairiomis motorinėmis transporto priemonėmis, nurodo Lietuvos automobilių kelių direkcija, o nuvažiuoti nuo jų ir važinėtis bekele draudžiama. „Matyti, kad poreikis važinėtis gamtoje yra didelis, tad geriausias problemos sprendimo būdas būtų sukurti tinkamą infrastruktūrą, t.y. tiek pasiūlyti legalias trasas ekstremaliam pasivažinėjimui, tiek teikti informaciją apie jas. Žinoma, privačių trasų kūrimasis – tai verslo klausimas, kurį po šiai dienai dar apsunkina ir įvairūs valstybinio reguliavimo niuansai. Tikimės, kad legalių trasų ateityje daugės. Tai pritrauktų interesantų ir iš kaimyninių šalių“, – sakė vienas projekto iniciatorių. A.Petrausko teigimu, kol kas interaktyviame žemėlapyje www.motomanai.lt/uz_gamta galima rasti tas trasas, kurios prieinamos šiandien.
Š.m. gegužės pabaigoje Seimas informavo apie sugriežtinamą administracinę atsakomybę už aplinkos apsaugos pažeidimus. Už savavališką miško paklotės naikinimą ir žalojimą grės baudos nuo 50 iki 200 (vietoj 50–100) litų. Baudos už transporto priemonių statymą miške arba važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, atsieis nuo 50 iki 200 (vietoj 50–100) litų.
