Pasak aplinkosaugininkų, pastaraisiais metais automobilių keliama oro tarša sumažėjo, tačiau vis dar viršija normas. Esą automobiliams naudojant mažiau degalų, daugiau važiuojama. Be to Belgijoje, kaip ir Lietuvoje, itin populiarūs dyzeliniai automobiliai. Specialistų teigimu, automobilių tarša dabar didesnė nei pramonės.
„Pramonės tarša sumažėjo gerokai daugiau nei automobilių tarša, nes reikalavimai pramonei labai griežti ir jie griežtai įgyvendinami. Tuo metu automobilių tarša labiau išskaidyta, nes mašinų yra visur. Ir tai labai susiję su žmonių sveikata. Taigi, oro užterštumo mažinimo politika turi būti tarptautinė“, – teigė Flandrijos aplinkosaugos agentūros atstovas Bartas Van Besienas.
Tačiau tarptautinė politika stringa. Europos sąjungai ES) buvo pavykę rasti kompromisą, 2020 sumažinti anglies dvideginio išmetimo kiekį iki 95 g/km, tai yra maždaug trečdaliu. Tai reiškia, kad automobiliai vidutiniškai turėtų naudoti apie keturis litrus degalų 100 kilometrų. Sportinių mašinų taršą turės kompensuoti ekologiškos. Šiuo metu vidutinės visų Europoje gaminamų automobilių sąnaudos – šeši litrai.
„Pirma, tai gerai aplinkai, mažiau degalų, mažiau teršalų. Antra, mažiau degalų sudeginama, mažiau reikia mokėti už degalus. Trečia, tokiai šaliai kaip Lietuva, svarbiausias dalykas, ką jūs galite padaryti, sumažinti importuojamos naftos poreikį, tai labai svarbu jūsų šaliai“, – sakė organizacijos „Transportas ir aplinkosauga“ direktorius Josas Dingsas.
Tačiau Vokietija pareiškė, kad jos susitarimas netenkina. Esą dėl to net kanclerė Angela Markel skambino kitų šalių lyderiams. Berlyno teigimu, jis nepalankus šalies prabangių automobilių gamintojams, tokiems kaip BMW ir „Mercedes-Benz“. Todėl dėl naujo reguliavimo esą pranašesni bus mažesnius automobilius gaminantys Prancūzijos ir Italijos gamintojai. Europos automobilių gamintojų asociacija diskusijų nekomentavo. O aplinkosaugos organizacijos neslepia pasipiktinimo
„Tai nebuvo susitarimas tik tarp 28 šalių, tai buvo susitarimas ir su Europos Parlamentu, Komisija. Viena šalis negali visko pakeisti. Tai – beprecedentis atvejis, tai – ponios A. Merkel galios demonstravimas. Nemanome, kad tai tinkamas kanclerės žingsnis ir tikime, kad Lietuva per pirmininkavimą spręs šią problemą kuo greičiau“, – įsitikinęs J. Dingsas.
Vokietija jau užsitikrino Lenkijos, Čekijos ir dar kelių šalių paramą ir siūlo ribojimus atidėti, tačiau tam priešinasi Skandinavijos šalys. Tad pozicijas dabar teks derinti iš naujo ES tarybai pirmininkaujančiai Lietuvai. Neatmetama, kad ledai bus pralaužti tik po rugsėjį vyksiančių rinkimų Vokietijoje.
