Socialinės garantijas, kurias gauna Lietuvoje įprastu grafiku dirbantys žmonės – tai senatvės pensija, pašalpa ligos, darbingumo praradimo arba darbo netekimo atvejais ir kita. Jų dydis priklauso nuo darbuotojo gaunamų apmokestinamų pajamų. Lietuvoje veikia nemažai bendrovių, siūlančių tokias paslaugas, ir vairuotojai turi galimybę patys pasirūpinti savo finansiniu saugumu. Apžvelkime pagrindines tokių finansinių priemonių grupes.
Bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ valdybos pirmininkė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė sako, kad pirmiausia, asmuo turi kuo tiksliau įvardinti sau, kokio tikslo jis siekia, kam kaups lėšas. Jeigu, pavyzdžiui, žmogus labiau linkęs apsisaugoti nuo nenumatytų gyvenimiškų atvejų ir turėti lėšų juodai dienai, tokiu atveju galima rinktis ir ilgesnio termino banko indėlį su galimybe nutraukti sutartį nutikus tam tikroms aplinkybėms. Jeigu žmogui aktualu turėti finansinį užnugarį užklupus ligai, nutikus nelaimingam atsitikimui ar netekties atveju, tuomet dažnas renkasi investicinį gyvybės draudimą, kuris finansiškai apsaugo nuo tam tikrų rizikų. Tokiu atveju teikiama gyvybės draudimo ir/arba papildoma apsauga.
Vairuotojui prisidedant prie įmokos į pensijų fondą 2 proc. iš savo atlyginimo, jis taip pat gautų valstybės skatinimą – į pensijų fondą kas mėnesį būtų pervedami dar 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio
Kitas ypatingai svarbus tikslas turėtų būti savarankiškas lėšų kaupimas pensijai, nes plačiai paplitusi tolimųjų reisų vairuotojų atlygio sistema neužtikrins pakankamų pajamų senatvėje. Šiam tikslui reikėtų kaupti lėšas savarankiškai. Galima kaupti pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį arba rinktis III pakopos privačius pensijų fonduos.
Pensijų fondai
„INVL Asset Management“ pardavimų tinklo vadovė Dalia Kolmatsui: „Tolimųjų reisų vairuotojams, kurių didžiąją pajamų dalį sudaro komandiruotpinigiai, pirmiausia siūlome įvertinti galimybę kaupti antros pakopos pensijų fonduose. Jeigu jie dar nėra to padarę, gali sudaryti sutartį, kurios pagrindu „Sodra“ į kliento sąskaitą pasirinktame pensijų fonde pervestų 2 proc. nuo „popierinio“ darbo užmokesčio. Vairuotojui prisidedant prie įmokos į pensijų fondą 2 proc. iš savo atlyginimo, jis taip pat gautų valstybės skatinimą – į pensijų fondą kas mėnesį būtų pervedami dar 2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Kokia galėtų būti „Sodros“ pensija ir kiek žmogus galėtų sukaupti antros pakopos pensijų fonde, galima sužinoti naudojantis oficialia skaičiuokle interneto puslapyje Pensijusistema.lt.
Pateikiame pavyzdį: 35 metų vairuotojas, jau turintis 15 metų stažą ir gaunantis 400 eurų atlyginimą „ant popieriaus“, sudaręs naują antros pakopos sutartį, kai investicijų grąža yra 1,5 proc., galėtų tikėtis pensijoje gauti 321 eurą, iš kurios „Sodros“ mokama pensija sudarytų 255 eurus, antros pakopos pensijų fondo išmoka – 66 eurus. Jeigu žmogus nekauptų antros pakopos pensijų fonde, bendra jo pensijos suma būtų gerokai mažesnė ir sudarytų 266 eurus.
Pasirūpinus kaupimu antros pakopos pensijų fonde, galima įvertinti ir kokia mėnesio įmoka būtų rekomenduojama norint kaupti trečiojoje pakopoje. Remiantis ekspertų ir mokslininkų rekomendacijomis, žmogui iki 35 metų kaupimui reikėtų skirti 10 proc. gaunamų pajamų, jei jis vyresnis – 15 proc. pajamų. Papildomam kaupimui ypač tinka trečios pakopos pensijų fondai, be to, kaupiant juose, taip pat galima pasinaudoti valstybės teikiama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata ir susigrąžinti iki 15 proc. metinių įmokų į trečios pakopos pensijų fondus.
Žmogus, kuris kaupia ir antroje, ir trečioje pensijų fondų pakopose, net ir gaudamas šiek tiek didesnį nei minimalų darbo užmokestį, gali tikėtis 621 euro pensijos
Antrasis pavyzdys: tarkime 400 eurų gaunantis 35 metų žmogus nori pasinaudoti visa galima GPM lengvata, todėl jis į trečios pakopos pensijų fondus galėtų pervesti iki 25 proc., t. y. 100 eurų per mėnesį. Tokiu būdu kaupiant 30 metų, būtų galima sukaupti 53 975 eurus. Juos išmokant per 15 metų lygiomis dalimis, pensija galėtų padidėti beveik 300 eurų kas mėnesį.
Tokiu būdu, žmogus, kuris kaupia ir antroje, ir trečioje pensijų fondų pakopose, net ir gaudamas šiek tiek didesnį nei minimalų darbo užmokestį, gali tikėtis 621 euro pensijos.
Apibendrinant kaupimo pensijų fonduose galimybes, efektyviausias jis bus laikantis šių pagrindinių principų: pradėti kaupti pensijai kuo anksčiau ir kaupti kuo ilgiau, įmokas į trečios pakopos pensijų fondus mokėti periodiškai ir rinktis pensijų fondą pagal amžių. Beje, nors kaupimas pensijų fonduose yra susijęs su investicine rizika, visgi patirtis rodo, kad ilgalaikis kaupimas leidžia šią riziką maksimaliai sumažinti. Ponia Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė papildo, kad be laikotarpio iki pensijos, dar rekomenduojama visada aptarti su specialistais, kokia rizika būtų priimtina kiekvienam individualiai pagal amžių, veiklos sritį, finansines galimybes ir pan.
Sprendžiant, kuriame fonde kaupti pensiją, yra du pagrindiniai kriterijai. Pirmasis – pensijų fondų investicinė grąža. Visų pensijų fondų pasiektus rezultatus galima palyginti Lietuvos banko kas ketvirtį skelbiamose ataskaitose internete.
Antras kriterijus – fondų taikomi atskaitymai. Net ir 0,01 proc. turto valdymo mokesčio skirtumas ilguoju laikotarpiu turi įtakos pensijų fondų rezultatams. Trečiojoje pakopoje valdymo mokesčiai taip pat skiriasi, reikėtų rinktis fondus, kurie turi mažesnį turto valdymo mokestį, nes, kaupiant ilguoju laikotarpiu, būtent šis mokestis daro didžiausią įtaką sukauptam turtui.
Kaip papildomi kriterijai, taip pat labai svarbus pensijų kaupimo bendrovės valdymo komandos profesionalumas bei tai, kaip bendrovė valdo pensijų fondų lėšas atsižvelgiant į klientų poreikius. „INVL Asset Management“ atstovė rekomenduoja mažinti pensijų fondų kaupimo riziką, priklausomai nuo asmens amžiaus.
Ponia Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė taip pat pabrėžia, kad svarstant, kuriame pensijų fonde kaupti lėšas, vertėtų nepagailėti laiko ir pasidomėti pačiomis bendrovėmis, nes jos investuojamus pinigus valdys ne vieną dešimtmetį. Siūloma atsižvelgti į tokius faktorius: kas valdo pensijų fondus, kaip fondų valdymą vertina nepriklausomi ekspertai bei kokia yra fondo investicijų grąža penkerių, dešimties metų perspektyvoje.
Investicinis gyvybės draudimas
Socialinių garantijų sąvoka apima ne tik pensijos kaupimo aspektą. Tai ir finansinė apsauga susirgus ir dėl to netekus darbingumo trumpesniam arba ilgesniam laikui.
Kaip informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra), ligos atveju 80-100 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpą už pirmąsias dvi ligos dienas moka darbdavys. Nuo trečios ligos dienos 80 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio pašalpą moka Sodra. Ligos pašalpa mokama iki darbingumo atgavimo ar darbingumo lygio nustatymo dienos. Jei darbuotojas gavo traumą darbe arba pakeliui į/iš darbo, ir šis įvykis pripažįstamas draudiminiu, darbuotojui mokama 100 procentų jo darbo užmokesčio dydžio ligos pašalpa, jei įvykis nedraudiminis, mokama ligos pašalpa įprastine tvarka.
Darbuotojas, kurio apmokestinamasis darbo užmokestis yra nepakankamas pageidaujamam pajamų lygiui užtikrinti nedarbingumo atveju, gali pasinaudoti investiciniu gyvybės draudimu. „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė sutinka, kad investicinis gyvybės draudimas suderina abi galimybes: sukaupti lėšų pensijai ir turėti finansinę pagalvę ligos, traumos atveju. Šiuo atveju apdraustasis periodiškai (pavyzdžiui, kas mėnesį) moka pasirinkto dydžio įmokas. Draudikas įmokų dalį skiria draudimo apsaugoms užtikrinti, o likusią investuoja į kliento pasirenkamą investavimo kryptį. Reikia nepamiršti, kad draudimo bendrovė neįsipareigoja pasiekti konkrečių investicijų rezultatų, ir investavimo rizika lieka apdraustajam. Tačiau atsitikus nelaimei (nuo kurios buvo apsidraudęs), darbuotojas gauna draudimo išmoką. Pasibaigus draudimo sutarties terminui (arba apdraustajam mirus sutarties galiojimo metu), draudimo kompanija grąžina sukauptą pinigų sumą.
Vienas iš šios finansinės priemonės privalumų yra tai, kad investicinės gyvybės draudimo kryptys yra saugesnės, nei investiciniai fondai, dėl aukštesnių valstybės jiems keliamų reikalavimų.
Pasinaudojus dominančios investicinio gyvybės draudimo bendrovės skaičiuote, galima apytiksliai sužinoti, kokią sumą pavyktų sukaupti, sulaukus tam tikro amžiaus. Ji priklauso nuo eilės faktorių – amžiaus, periodinės įmokos dydžio, pasirinktų papildomų apsaugų (neįgalumas dėl nelaimingo atsitikimo, traumos dėl nelaimingo atsitikimo ir pan.)
Ponia Asta Grabinskė pažymi, kad nors stebima tendenciją, kad lietuviai vis aktyviau rūpinasi savo ir šeimos finansine apsauga, tačiau vis dar gaji nuomonė, kad sulaukus pensijinio amžiaus arba nutikus nelaimei ar sunkiai susirgus žmogumi pasirūpins kažkas kitas: šeima, artimieji, valstybė. Visgi verta atsiminti, kad valstybė žmogumi pasirūpins tik tiek, kokio dydžio išmokos priklausys pagal gaunamą atlyginimą. Turėdami omenyje tolimųjų reisų vairuotojų pavojingą darbo specifiką bei darbo apmokėjimo ypatumus, norėtume pasiūlyti jiems rimtai apsvarstyti savarankiško pensijos kaupimo bei finansinių apsaugų nelaimės atveju variantus.
