Čia sumontuotu įrenginiu buvo perdirbama iš energetikos įmonių įsigyta panaudota tepalinė alyva ir „gaminamas“ produktas, kuris, galimai, buvo naudojamas kaip variklių degalai. Minėtos alyvos buvo 20 tonų iš įsigytų 100 tonų. Jas už 130 tūkst. litų nusipirko įmonė, valstybei įsiskolinusi beveik 0,5 mln. litų. Ten pat rasta ir 1 tūkst. 300 l dyzelinių degalų be dokumentų.
Dalis pažeidimų akivaizdūs – talpyklos neregistruotos Šiaulių apskr. VMI, kaip to reikalauja įstatymas, nėra privalomos degalų apskaitos, jų įsigijimo dokumentų.
Apie papildomą, galimai, nelegalią įmonės, kuri yra automobilių detalių gamintoja ir neturi nieko bendro su naftos perdirbimu, veiklą Šiaulių apskr. VMI specialistus informavo Šiaulių apskr. VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai. Atvykę į vietą specialistai rado veikiantį agregatą, prie kurio darbavosi vyriškis. Paprašius įrenginį sustabdyti ir paklausus, ką čia veikiąs, žmogus, mestelėjęs „klauskite savininko“, dingo. Apžiūra parodė, kad įmonės teritorija, sandėliai buvo pilni daiktų, nebūdingų tos įmonės veiklos pobūdžiui: įvairiausios talpyklos, kuro kolonėlė su skaitikliu, didžiuliai agregatai, primenantys žuvų šėryklas, su nuo jų besidriekiančiomis žarnomis į metalines statines.
„Dalis pažeidimų akivaizdūs – talpyklos neregistruotos Šiaulių apskr. VMI, kaip to reikalauja įstatymas, nėra privalomos degalų apskaitos, jų įsigijimo dokumentų. Dėl kitų – vyksta tolimesnis tyrimas. Pagal dokumentus iš oficialiai nusipirktų 100 tonų tepalinės alyvos rasta 20 tonų neaiškios kilmės skysčio, kurio mėginiai perduoti muitinės laboratorijai ištirti. Nors įmonės atstovai sakė, kad po nedidelio perdirbimo alyva yra naudojama kaip „pečių" kuras, tačiau neatmetama galimybė, kad šis „perdirbinys" yra skirtas naudoti kaip variklių degalai arba jų priedas“, – sako Šiaulių apskr. VMI Kontrolės departamento direktorė Zonė Lapienė, akcentuodama, kad tepalinė alyva yra neapmokestinama akcizais, tačiau ją panašiuose „fabrikuose“ galima paversti pakaitalu dyzelinių degalų, apmokestinamų akcizais. – Toks alyvos panaudojimas ne pagal paskirtį mažina biudžeto surinkimus iš degalų akcizų ir didina šešėlinės ekonomikos mastą bei kontrabandą".
Jeigu mėginių tyrimų rezultatai patvirtins spėjimus, įmonei už 100 tonų teks sumokėti arba 114 tūkst. litų pagal tokį pat akcizų tarifą, koks taikomas gazoliniams, arba 7,3 tūkst. litų pagal sumažintą akcizų tarifą, taikomą šildymui skirtiems degalams.
