Jei ne grupelė entuziastų, Panevėžyje orientacinės varžybos automobiliais, ko gero, būtų tapusios istorija ir nugulusios asmeniniuose tuometinių dalyvių archyvuose. Automobilių kultūra, besiformuojanti Aukštaitijos sostinėje, piešia gana šviesą ateitį. Pamilęs automobilius jaunimas vis daugiau laiko praleidžia garažuose ir į gatves išrieda pastebimai prižiūrėtais automobiliais.
Taigi, kas tie „Street Challenge Panevėžys“ įkūrėjai? Kaip atrodo orientacinės varžybos iš vidaus? Kuo jaunimą vilioją detektyvas miesto gatvėse?
Saugus vairavimas su adrenalino prieskoniu
Panevėžyje orientacinės varžybos automobiliais buvo itin populiarios maždaug prieš trejus metus, tačiau tokia veikla pastaruoju metu buvo apmirusi ir mieste orientaciniu sportu užsiiminėdavo dažniausiai tik dviratininkai.
Nepaisant nutrūkusių tradicijų, mieste tokios naktinės pramogos automobiliais vėl įgavo naują veidą. Prie to labiausiai prisidėjo „Street Challenge Panevėžys“ įkūrėjas Aurimas.
– Aurimai, esi jaunas, idėjų kupinas vaikinas, sumanęs mieste atgaivinti orientacines varžybas. Kodėl ėmeisi šios veiklos?
– Viskas prasidėjo tada, kai gyvenau Klaipėdoje ir susidūriau su viena grupele žmonių, kurie uostamiestyje pradėjo organizuoti tokias varžybas. Vėliau grįžau į gimtąjį Panevėžį ir pastebėjau, kad miestas yra apmiręs. Norėjosi kažkaip prajudinti jaunimą. Ir štai jau penktosios orientacinės varžybos, kuriose sulaukėme nemažai dalyvių.
– Orientacinių varžybų esmė – surasti užuominomis užšifruotus objektus ir prie jų įsiamžinti. Panevėžys nėra toks didelis, tad ar nepritrūkstate idėjų užduotims?
– Tos idėjos gimsta natūraliai. Dažnai „naktinėjame“ mieste. Budime, nemiegame. Randame tų vietų. Išnaršome, sugalvojame įvairių užuominų ir tuomet rengiame varžybas.
– Ar didelės tokių renginių organizatorių gretos?
– Mūsų komandoje yra septyni žmonės, kurie tikrai nuoširdžiai atsiduoda šitam reikalui. Tai savanoriai, kurie nuo pat pradžios už orientacines varžybas kovojo visomis keturiomis, stengėsi, darė, padėjo. Dabar komanda dirba puikiai, padarome tai, ką planuojame.
– Aurimai, ko gero, pragyvenimui iš šių varžybų neužsidirbate?
– Viskas yra daroma tiesiog iš idėjos. Ką surenkame imdami startinius mokesčius, beveik viską išleidžiame varžybų organizavimui. Kartais patiriame ir nuostolių. Juk ir piniginiai prizai, ir pats maršruto sudarymas reikalauja išlaidų, tenka ieškoti ir rėmėjų, kurie steigia kitus prizus. Duoną valgome dirbdami visai kitus darbus. Orientacinės varžybos tėra idėja, kurią vystome tik iš entuziazmo. Jei ir lieka 20 ar 30 litų, manau, kad tokiai organizatorių komandai jie nieko nereiškia. Kaupiame tuos pinigus kitoms varžyboms.
– Akivaizdu, kad norint laimėti, dalyviams tenka suktis kaip galima greičiau. Kaip kovojate su greičio viršijimu ir kitais KET pažeidimais?
– Renginio pradžioje, prieš startą dalyviams duodame pasirašyti tam tikrus dokumentus, kuriuose dalyviai įsipareigoja laikytis KET ir yra patys atsakingi už savo veiksmus. Mes visada skatiname juos vairuoti saugiai. Juolab kad orientacinėse varžybose dažniausiai laimi ne greičiausiai važiavęs, o trumpiausią maršrutą tiksliausiai susidaręs ekipažas. Žinoma, pripažįstame, kad greičio viršijimo atvejų pasitaiko. Tačiau tai nėra tendencija.
– Ar yra tekę sulaukti policijos pareigūnų dėmesio?
– Pačiame pirmame renginyje turėjome vieną tokį incidentą, kai prie vienos iš miesto bažnyčių buvo įskaitinis punktas. Aplink bažnyčią ratu važinėjo organizatorių automobilis, o dalyviai turėjo jį sustabdyti ir taip gaudavo kitą užduotį. Tuomet pasirodė policijos pareigūnai. Neturėjome jiems laiko aiškinti apie tai, kas čia vyksta, todėl pasakėme, kad šis sąmyšis – tiesiog studentų krikštynų programos dalis. Nesinorėjo sakyti, kad tai varžybos, todėl viskas praėjo be rimtesnio pareigūnų įsikišimo.
– Teko girdėti, kad orientacinių varžybų mieste daugės. Ar tai tiesa?
– Taip, šiek tiek buvome aprimę. Gal du mėnesius nieko nerengėme dėl šiokių tokių vidinių nesklandumų. Dabar planuojame varžybas vėl rengti kas mėnesį. Dažniau to daryti neverta, nes žmonėms paprasčiausiai nusibos. Mėnesis laiko yra pats optimaliausias intervalas orientacinėms varžyboms.
– Šios orientacinės varžybos buvo kitokios. Nepakako vien spręsti galvosūkius. Reikėjo ir parankinių priemonių, tokių kaip kirvis, malka, socialinio draudimo pažymėjimas ar maudymosi kostiumėlis. Kodėl nusprendėte šitaip patampyti nervus dalyviams?
– Viskas vyksta tam, kad varžybos būtų netikėtos ir nenuspėjamos. Juk važiuodamas į atžymos punktą negali žinoti, kad jame reikės perkirsti malką. O kirvio mes neduodame. Dalyviai jo ieškosi patys. Kas turi bagažinėje, kas važiuoja pasiskolinti ar pasiimti iš namų ar garažo. Tai paįvairino varžybas. Niekas negali pagalvoti, kad žiemą, sausio mėnesį, gali tekti fotografuotis su maudymosi kostiumėliu prie užtvankos.
– Teko girdėti, kad orientacines varžybas Panevėžyje bandė rengti ir vilniečiai, kurie patyrė fiasko, nes jų renginys sudomino vos keturis ekipažus. Kokio susidomėjimo sulaukiate iš dalyvių jūs?
– Panevėžiečiai išlieka ištikimi saviems, kaip broliai. Tai yra mūsų automobilių bendruomenės ratas, į kurį svetimos idėjos įsileidžiamos nenoriai. Natūralu, kad vilniečiai čia nesulaukė dėmesio. O mūsų „Street Challenge Panevėžys“ varžybos tikrai populiarios. Šį kartą sulaukėme septyniolikos ekipažų. Tai gana mažas skaičius, kurį galbūt lėmė oro sąlygos. Prie starto, žinoma, išvydome jau tradicinius ekipažus, šias varžybas mėgstančius dalyvius. Jiems oras – nesvarbu. Automobiliai paruošti visiems išbandymams ir blogo oro šie žmonės nesureikšmina.
– Kiek dalyvių daugiausiai esate pritraukę į savo renginį?
– Rekordą pasiekėme ketvirtosiose varžybose. Tuomet susirinko net 38 dalyviai. Su tiek dalyvių buvo gana sunku susitvarkyti, bet, manau, kad su šiuo iššūkiu susidorojome.
Nugalėjo gudriausi
Šiose varžybose, kurių kodinis pavadinimas buvo „Welcome back“, greičiausiai užuominas išsprendė, užšifruotus objektus ir tarpinius kontrolės punktus surado Mariaus, Editos, Tito ir Egidijaus ekipažas, pavadinimu „Ąžuoliniai“. Jie užduotis nepriekaištingai įvykdė per 1 val. 22 min. 48 sek.
Ekipažo nariai tvirtino, kad tokios varžybos suteikia galimybę gerai praleisti laiką vairuojant ir skatina pažinti Panevėžį.
„Dalyvaujame trečią kartą. Kai buvome tokie pradžiamoksliai – sekėsi sunkiai, bet dabar jau įsivažiuojame. Antrą kartą dalyvaudami vilniečių varžybose buvome pirmi, tačiau tąkart startavo vos keli dalyviai. Dabar vėl užėmėme pirmą vietą ir dar kur kas gausesniame būryje ekipažų“, – sakė nugalėtojų komandos vairuotojas Marius.
„Buvo visko, ir nuklydimų, ir bereikalingų kilometrų, iš šiaip nemažą atstumą įveikėme. Šitas ekipažas turi labai gerą šturmanę, kurios reikia klausyti. Kartais vairuojant norisi pareikšti savo nuomonę, bet šturmanas žino, ką daro, todėl reikia tik pasitikėti“, – tvirtino dalyvis.
Anot Mariaus, šiose varžybose viską lemia ne greitis, o miesto pažinimas ir strateginis mąstymas.
„Greičio beveik niekur nereikėjo viršyti, nes visas užduotis gana greitai išsiaiškinome, negaišome tam itin daug laiko. Ne kilometrai per valandą čia lemia nugalėtoją. Svarbu – maršrutas. Smagu, kad Panevėžyje yra entuziastų, kurie suteikia galimybę susipažinti su miestu šitokiu būdu. Varžybose galima susitikti su draugais, bendraminčiais. Atrodo, kad Panevėžyje nieko nežinomo nėra, tačiau organizatoriai atranda tokių objektų, apie kuriuos niekada nepagalvotum“, – įspūdžiais dalijosi nugalėtojų ekipažo šturmanė Edita.
Bene daugiausiai laiko dalyviai gaišo atlikdami užduotį, kai į kontrolės punktą reikėjo atsivežti malką, ir vietoje ją suskaldyti. Tačiau apie tai, kad reikia turėti ir savo kirvį, organizatoriai nepranešė. Vieni ekipažai nusprendė važiuoti ir atsivežti kirvį, kiti malką padalinti į dvi dalis mėgino parankinėmis priemonėmis. Bene įsimintiniausias buvo bandymas malką perkirsti pasitelkus plytą ir gesintuvą.
„Užduotis, kai reikėjo turėti socialinio draudimo pažymėjimą, mums nesutrukdė, nes šį dokumentą turėjome. Su malkos kirtimu mes išsisukome labai originaliai. Nepasakysiu kaip, bet tikrai išradingai. Su kitomis užduotimis taip pat teko daug pasukti galvą, tačiau keturios galvos ekipaže tą padarė sėkmingai“, – pasakojo „Škoda“ vairuotojas Marius.
Antrąją vietą varžybose užėmė keturių vaikinų komanda, kurios pavadinimas – „Lytinis aktas“. Ši komanda – taip pat ne naujokė ir ankstesnėse varžybose yra užėmusi prizines vietas.
„Esame dalyvavę gal penkeriose varžybose, vieną kartą buvome ir pirmi. Šį kartą radome visus kontrolės punktus, visas užduotis išsprendėme be klaidų. Pastebėjome, kad užduočių kiek per mažai, trūko dar kokių penkių iki optimalaus skaičiaus. Dabar labai greitai, per pusantros valandos viską išsprendėme. Socialinio draudimo pažymėjimą turėjome, kirvio, deja, ne“, – teigė ekipažo vairuotojas Paulius.
„Būtume užėmę pirmą vietą, tačiau pernelyg nuvertinome varžovus ir sustojome nusipirkti kebabų. Taip ir praradome pirmą vietą“, – juokėsi vairuotojas.
Trečią vietą iškovojo nuolatiniai „Street Challenge Panevėžys“ varžybų dalyviai – ekipažas pavadinimu „Nol septyni“.
