„Akių“ ligos nesitraukia
Eismo saugumo problemas analizuojantys ekspertai skelbia, kad iki 90 proc. eismo įvykių yra susiję su vairuotojų regėjimu ir matomumu. T. y. teisingų ir adekvačių sprendimų vairuotojai nesugeba priimti tik todėl, kad paprasčiausiai nenutuokia apie šalikelių šešėliuose tykančius pavojus. Svarbu ir tai, kad šių dalykų neįmanoma „kompensuoti“ solidžia patirtimi prie vairo. Bendrovės 3M duomenimis, vairuotojų poreikis šviesai ir gerai matyti kas 13 metų padvigubėja. Kitaip tariant, 60-mečio sulaukęs automobilininkas mašiną turėtų papuošti net aštuoniais žibintais.
Padėtį apsunkina ir tai, kad žibintų būklė yra bene netvarkingiausia automobilio sistema. Techninių apžiūrų asociacijos „Transeksta“ duomenimis, beveik 19 proc. Lietuvos keliais zujančių sunkvežimių kenčia dėl įvairių „šviesos ligų“.
Jeigu pėstieji naktį neturi atšvaitų ar žibintų, tikimybė pakliūti į avariją lyginant su šviesiu paros metu išauga net iki 8 kartų
Panašu, kad vairuotojai šiuos dalykus tiesiog laiko mažareikšmiais ir nekreipia dėmesio į žibintų sureguliavimą, tvirtinimą, švarą, reflektorių ir sklaidytuvų būklę. Tai nėra smulkmena, nes naktį važiuojant neapšviestu keliu paprastai vairuotojas mato tik tiek, kiek iš tamsos išplėšia automobilio žibintai. T. y. degant artimosioms šviesoms maždaug iki 100 metrų, o tolimosioms šviesoms – iki 200 metrų. Tačiau daugeliu atvejų to nepakanka susidūrimams ir avarijoms išvengti.
Naktį akys priima šviesos kontrastus prasčiau nei dieną, todėl ypač sunku pastebėti kelkraščiais judančius pėsčiuosius ir dviratininkus. Jeigu jie neturi atšvaitų ar žibintų, tikimybė pakliūti į avariją lyginant su šviesiu paros metu išauga net iki 8 kartų.
Sprendimas – papildomi žibintai
Minėtų problemų sprendimo būdų nėra daug. Norint gerai apšviesti kelią būtina nuolat tikrinti ir, jei reikia, koreguoti žibintų skleidžiamą šviesos srautą. Tais atvejais, kai darbo specifika verčia daug laiko važinėti tamsiu paros – pasirūpinti papildomomis šviesomis. Nors standartiniai naujos kartos sunkvežimių žibintai pakankamai efektyvūs, visgi išbandę papildomus kovos su tamsa instrumentus tikina pasijuntą tarsi matytų aplinką kitomis akimis. Greta papildomų šešių (tiek papildomų prožektorių gali turėti sunkvežimis) du gamykliniai šviesos šaltiniai atrodo kaip žvakutės ant gimtadienio torto.
Patyrę vairuotojai tvirtina, kad geras kelio apšvietimas leidžia ne tik komfortiškiau jaustis ir važiuoti didesniu greičiu tamsiuoju paros metu, bet ir sumažina susidūrimo su laukiniais žvėrimis riziką. Neatsitiktinai papildomi žibintai montuojami ant absoliučios daugumos transporto priemonių Švedijoje, Suomijoje ar Norvegijoje, kur bemaž pusmetį tenka važinėti poliarinės nakties sąlygomis. Investuoti į papildomus žibintus ypač racionalus tuose regionuose, kur eismas nėra intensyvus – tada vairuotojams nėra pagrindo būgštauti, kad bus apakinti atvažiuojančius iš priekio.
Papildomi žibintai montuojami ant absoliučios daugumos automobilių Švedijoje, Suomijoje ar Norvegijoje, kur pusmetį tenka važinėti poliarinės nakties sąlygomis
Lietuvoje – štilis
„Bosch Automotive“ padalinio Lietuvoje vadovas Tomas Bučinskas, klausiamas apie papildomų žibintų paklausą mūsų šalyje pripažino, kad ji greičiau simbolinė.
„Transportininkai šios įrangos nelaiko pirmojo būtinumo preke, todėl klausimų ir juo labiau užsakymų sulaukiame vos vieno kito. Galbūt transportininkus tenkina standartinių žibintų kokybė arba jie tiesiog būgštauja, kad šių dalykų reglamentavimas yra pernelyg sudėtingas, todėl bandymas įteisinti papildomus žibintus taps nereikalingu rūpesčiu“, – spėliojo „Bosch Automotive“ atstovas.
Kitos šioje srityje dirbančios bendrovės „Ronika ir Ko“, Lietuvoje atstovaujančios kompanijas „Lazer“ bei „Hella“, vadovas Robertas Aukščiūnas taip pat pripažino, kad lig šiol pagrindiniai jų klientai būdavo medžiotojai, ūkininkai ir ralio lenktynėse startuojantys sportininkai.
„Be abejo mūsiškėse platumose tokių stiprių paskatų, kokios yra Skandinavijoje, investuoti į papildomas šviesas nėra. Tačiau išbandę papildomus žibintus pripažįsta esant milžinišką skirtumą nuo standartinių, todėl skepticizmas tiesiog išgaruoja. LED technologijos žibintus padaro daugiau nei dvigubai efektyvesniais už įprastus. Jie montuojami nesudėtingai, nereikalauja jokios išskirtinės priežiūros ir sunaudoja gerokai mažiau elektros energijos“, – teigė R. Aukščiūnas.
Šiuo metu „Ronika ir Ko“, dirbtuvėse baigiamas įgyvendinti nebejotinai didžiausias užsakymas bendrovės istorijoje – papildomų žibintų komplektai montuojami ant dešimties DAF ir „Mercedes Benz“ sunkvežimių, kuriais viena Lietuvos įmonė po visą Europą išvežioja savo gaminius.
Reikalavimų „talmudas“
Kodėl mūsų šalyje į papildomus žibintus transportininkai žiūri rezervuotai, aiškėja pasigilinus į jų įsigijimo ir montavimo sąlygas. Konkrečiam sunkvežimio modeliui pritaikyti žibintų laikikliai ant stogo kišenę patuštins nuo 1100 iki 2100 litų. Tam pačiai funkcijai atlikti skirti laikikliai virš buferio kainuoja nuo 1250 iki 3350 litų. Už kukliausių charakteristikų „Hella“ žibintą prašoma 600 litų, už „xenon“ tipo žibintą – 1590 Lt, o už „Hell Luminator LED“ – 2000 litų. Angliškas „Lazer ST-16“ prietaisas kainuoja 2699 litus. Tai tikrai nėra mažai.
N3 klasės sunkvežimiai gali turėti ne daugiau kaip šešis tolimųjų šviesų žibintus, o bendras tokios įrangos generuojamas šviesos srautas negali būti stipresnis nei 430 tūkst. kandelų
Dar vienas dalykas – ES galiojantys reikalavimai automobilių apšvietimo ir šviesos signalų įtaisams. Šiame dokumente dėstomos tiesos užima net 107 puslapius (Detalią informaciją, kaip šie dalykai oficialiai reglamentuojami ES direktyva, galite rasti čia: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:42008X0523(01). Žmogui, nepratusiam prie biurokratų leksikono, jau po pirmųjų skirsnių apima panika, kad teisingai suvokti visus terminus ir frazes pavyks tik pasikartojus fizikos kursą.
Techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ ekspertas Ramūnas Vėlavičius, komentuodamas papildomų žibintų reglamentavimą patikino, kad taisyklės iš tiesų gana paprastos: N3 klasės sunkvežimiai gali turėti ne daugiau kaip šešis tolimųjų šviesų žibintus, o bendras tokios įrangos generuojamas šviesos srautas negali būti stipresnis nei 430 tūkst. kandelų. Vienu „žibintu“ laikomas įrenginys, kuriame vienas ar daugiau šviesos šaltinių nėra nutolę vienas nuo kito daugiau kaip 15 mm.
Kad taisyklės vis dėlto yra „klampios“ galima įsitikinti šifruojant paaiškinimą, kas yra „du žibintai“. Jais laikomas „lyginis žibintų skaičius – vienas šviesą spinduliuojantis paviršius (juostos pavidalo), jeigu juosta yra simetriška transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu, abiejose pusėse tęsiasi bent iki vietos, esančios 0,4 m atstumu nuo tolimiausio išorinio transporto priemonės krašto, ir yra ne trumpesnė kaip 0,8 m; tokio paviršiaus švietimą užtikrina ne mažiau kaip du šviesos šaltiniai, esantys kuo arčiau paviršiaus galų; šviesą spinduliuojantis paviršius gali būti sudarytas iš greta įtaisytų elementų, jei keleto atskirų šviesą spinduliuojančių paviršių projekcijos skersinėje plokštumoje užima ne mažiau kaip 60 proc. mažiausio stačiakampio, apribojančio minėtų atskirų šviesą spinduliuojančių paviršių projekcijas, ploto“…
Reglamente nurodoma, kad apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai turi būti įtaisyti taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis, nepaisant jokios galimos vibracijos, išsaugotų šioje taisyklėje nurodytas charakteristikas ir kad transporto priemonė atitiktų taisyklių reikalavimus.
Pločio ir aukščio atžvilgiu papildomiems tolimųjų šviesų žibintams nėra specialių reikalavimų. Tolimosios šviesos priekiniai žibintai gali būti įjungiami tik kai pagrindinis šviesos jungiklis yra „įjungto“ priekinio žibinto arba automatinėje padėtyje (išskyrus atvejus, kai priekiniai žibintai naudojami nenutrūkstamiems įspėjamiesiems šviesos signalams, perduodamiems trumpais intervalais). Tolimosios šviesos žibintai gali būti įjungiami vienu metu arba poromis. Kai yra įtaisyti du papildomi tolimosios šviesos žibintai (leidžiama tik N 3 kategorijos transporto priemonėse), vienu metu gali įsijungti ne daugiau kaip dvi poros. Perjungiant iš artimosios šviesos į tolimąją, turi įsijungti bent viena tolimosios šviesos žibintų pora. Perjungiant iš tolimosios šviesos į artimąją, vienu metu turi išsijungti visi tolimosios šviesos žibintai.
