Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Liepsnojantis automobilis: kaip to išvengti ir ko imtis kilus gaisrui

Gaisro vietoje
Tomo Markelevičiaus nuotr. / Gaisro vietoje
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Jei tikėsime skaičiais, Lietuvoje kasdien užsidega iki 3 automobilių, kurie per 5–8 minutes visiškai sudega. Kyla klausimas, ar įmanoma nelaimei užbėgti už akių? Kokie požymiai išduoda, kad automobilis gali užsidegti?

Pasak autoserviso vadovo Arvydo Gailiušo, „pagrindinis požymis – pašalinis kvapas automobilyje, primenantis degėsių, svylančių laidų, kuro kvapą. Tai iškart rodo, kad kažkas su automobiliu negerai.“

Neaiški dėmė ant asfalto po automobilio baku irgi turėtų sukelti įtarimų. Dar vienas akivaizdus įrodymas, kad automobilis negaluoja, – indikacijos prietaisų skydelyje.

„Kaip mes sakome, girlianda prietaisų skydelyje, kai dėl nesuvokiamų priežasčių skydelis mirksi, žybsi, keičia spalvas“, – sako A. Gailiušas.

Gedimai elektros sistemoje

Pasak ekspertų, viena dažniausių automobilių gaisrų priežasčių – gedimai elektros sistemoje. Pažeisti ir sutrūkinėję laidai trumpojo jungimosi metu pradeda degti ir kibirkščiuoti. Sąlygos įsiplieksti gaisrui – puikios. Autoelektrikas Darius Versekėnas rodo pynę laidų. Vienas iš jų kainavo daugybę nervų vienam „Toyota“ vairuotojui. 

„Durelėse yra šita pynė, iš durelių pradėjo rūkti, svilti. Visa laimė, kad žmogus turėjo buteliuką su mineraliniu vandeniu, pradėjo pilti, kažkiek užgesino.

Kai perdega saugiklis, pas mus populiaru, užuot įsidėjus tokį patį saugiklį, įsidėti galingesnį. Žmonės galvoja, kad jeigu mažesnį išmušė, tai didesnio neišmuš, viskas bus gerai, nereikės į servisą važiuoti ir pinigų mokėti. Šiuo atveju buvo įdėtas galingesnis saugiklis ir ta pynė sudegė“, – pasakoja D. Versekėnas.

Ant autoelektriko darbo stalo – ir tai, kas liko iš starterio. Žvarbų gruodžio rytą žmogus įnirtingai bandė užvesti automobilį.

Jeigu mašina neužsiveda iš karto, per 10–15 sekundžių, reikia jos nekamuoti, o sutvarkyti servise

„Vyko didelis kaitimas, sudegė dantratis, kuris suka smagratį, išsilydė plastmasės, karštis buvo tikrai nemažas. Automatiškai išsilydė ir pats rotorius, įkaito pati detalė. Jei ji yra sausa, gal ji ir neužsidegs. Jeigu būtų buvę nemažai tepalo ir jis būtų užsidegęs, tai būtų liūdna. Be ugniagesių nelabai užgesinsite“, – sako D. Versekėnas.

Savininkas ne tik patyrė finansinių nuostolių – sugadintos detalės, dūmuose susmilkęs salonas, bet ir labai išsigando. Specialistas perspėja:  vairuotojai, kankinantys savo automobilius tokiu būdu, tikrai rizikuoja  užsidegti.

„Jeigu mašina neužsiveda iš karto, per 10–15 sekundžių, reikia jos nekamuoti, o sutvarkyti servise. Jeigu akumuliatorius pasėdęs, sunkiai suka starteris, nekamuokite jos, nes tikrai bus problemų“, – tvirtina D. Versekėnas.

Nejuokaukite su degalų sistema

Autoserviso specialistai juokauti nepataria ir su degalų sistema. „Karštą“ bėdą gali prišaukti maitinimo sistemos gedimai.

„Nesandarūs kuro padavimo vamzdeliai variklio srityje, prakiuręs bakas, kuro magistralės vamzdeliai, kurie yra automobilio dugne ir arti išmetimo sistemos – visos šios priežastys tikrai gali sukelti gaisrą“, – atkreipia dėmesį autoserviso vadovas A. Gailiušas.

Dėl ko dar gali automobilyje įsiplieksti gaisras? Pasirodo, prikišti nagus, tiksliau – dantis, gali ir graužikai. Kai ilgiau garažuose laikomų transporto priemonių laidai tampa pelių desertu, trumpasis jungimasis netgi labai tikėtinas.

Kita priežastis – mechaniniai pažeidimai. Jie būdingesni krovininiams automobiliams. Užstrigę stabdžiai, besitrinančių detalių perkaitimas, kvapas ir kiti anksčiau minėti požymiai vairuotoją turėtų iškart nukreipti į autoservisą. Kas grėstų, jei delstume? Sudegę starteriai, elektros instaliacijos, didesnės eksploatacinės išlaidos ir laiko sąnaudos remontui. O kas būtų, jeigu liepsna automobilyje įsisiautėtų visu pajėgumu?

„Tektų automobilį pakeisti kitu. Nes dažniausiai po gaisro jie būna neremontuotini, nes finansiškai nebeapsimoka remontuoti. Ir, neduok Dieve, nelaimė pačiame automobilyje – jei žmogus, užsidegus automobiliui, nesugebėtų laiku pasišalinti iš salono“, – sako A. Gailiušas.

Specialistai elektros instaliacijos darbų nepataria patikėti garažėlių meistrams. Praktika rodo, kad neretais atvejais noras sutaupyti baigiasi labai liūdnai. Ir vis dėlto, jei mašina užsidegė, kaip elgtis, kad sveiki liktų visi juo važiuojantys žmonės? Ir ką daryti, kad mylimas automobilis nesudegtų tiesiog vairuotojo akyse? Patarti paprašėme profesionalų.

„Viena pagrindinių klaidų – kad iškart atidaromas kapotas, gaunamas [liepsnos] pliūpsnis ir tada gesinti tampa dar sunkiau. Kita klaida – tai [ilgas] gesintuvo ieškojimas. Taip pat neveikiantys gesintuvai arba gesintuvai be patikros, [netinkama] gesintuvo vieta. Geriausia, kad gesintuvas būtų šalia vairuotojo“, – aiškina Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus vyr. specialistas Denisas Glebovas.

Nemoka naudotis gesintuvais

Ugniagesio praktika rodo, kad apie 80 proc. vairuotojų gesintuvais naudotis išvis nemoka. Tad ar visada saugu pačiam pulti gesinti liepsnas?

Jeigu jau vairuotojas mato, kad jis nesugeba padaryti tų pirminių veiksmų, tada, aišku, reikėtų pasitraukti saugiu atstumu ir laukti pagalbos

„Aišku, pagalba būtinai reikalinga. Kai kurie automobilių gaisrai yra pavojingi paprastiems vairuotojams, kurie nėra susidūrę su ugnimi, su automobilių gesinimu. Bet vertėtų pabandyti kažką padaryti. Jeigu jau vairuotojas mato, kad jis nesugeba padaryti tų pirminių veiksmų, tada, aišku, reikėtų pasitraukti saugiu atstumu ir laukti pagalbos“, – pataria D. Glebovas.

Anot D. Glebovo, jeigu vairuotojas pamato dūmus, rūkstančius iš po automobilio kapoto, jis turi nedelsdamas užgesinti variklį su gesintuvu, kuris turėtų būti pritvirtintas vairuotojui pasiekiamoje vietoje. Iš pradžių reikia purkšti pro tarpelį, o paskui atsargiai atidarinėjant kapotą.

Tuo pat metu visi automobilio keleiviai turėtų skubiai išlipti ir, pasitraukę saugiu atstumu, skambinti trumpuoju pagalbos numeriu 112.

O štai ir kita situacija – gaisras automobilio salone.

„Jeigu degtų salonas, reikia kuo skubiau pasišalinti iš mašinos, nepamirštant pasiimti gesintuvo. Ir tada iš saugaus atstumo jūs turėtumėte bandyti daryti su gesintuvu tuos pačius veiksmus.

Jeigu to 2 kg gesintuvo nepakaktų, galima pasinaudoti kitomis priemonėmis. Tai galėtų būti nedegus audeklas arba smėlis, arba sniegas žiemos metu, arba vanduo, jei šalia yra vandens šaltinis“, – teigia D. Glebovas.

Vis dėlto jei salonas dega didele atvira liepsna, rizikuoti nevertėtų. Laukti profesionalios pagalbos būtina ir tuomet, jei gaisras kiltų bagažinėje prie sumontuotos dujų įrangos arba aplink būtų išsilieję degalai.

Interneto portaluose kartkartėmis užverda diskusijos, kurių markių automobiliai supleška dažniausiai. Peršasi išvada, kad daugiausia vairuotojų pirštais baksnoja į prancūzų gamintojų transporto priemones. Tačiau, matyt, bet kurios markės automobilyje po ranka turėti veikiantį gesintuvą tikrai verta. 

Lrt.lt
Komentarai
Temos starteris
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Gazas