Pavyzdžiui, „Nokia“, porą metų pražiopsojusi išmaniųjų telefonų bumą ir tik neseniai pradėjusi gaminti aparatus, vertus būti pirkėjų kišenėse ir galinčius sėkmingai atlikti daugiau nei vieną funkciją.
Tokie „pražioplinimai“ egzistuoja visur, ne tik telefonų rinkoje. Benzininio ir elektrinio variklių, sumontuotų viename automobilyje, potencialą prieš 20 metų pastebėjusi „Toyota“ šiandien yra žinomas kaip gamintoja, kurianti geriausius hibridinius automobilius pasaulyje. Juos bando vytis „Volkswagen“ ar „Honda“, tačiau jų hibridai prilygsta tam, ką „Toyota“ kūrė prieš dešimt metų.
Identiška situacija yra su dyzeliniais varikliais – galingų dyzelių pionieriai „Audi“ bei BMW šiandien turi tai, ką kiti pagamins geriausiu atveju po penkių metų.
Žinoma, egzistuoja ir priešingi variantai – išimtys, tik patvirtinančios taisyklę. Vienas jų yra „Honda Civic“ universalas. Kiti gamintojai šio segmento automobiliams universalo kėbulus daro jau daugiau nei dešimt metų („Golf“, „Megane“, „Astra“ ir kiti), tačiau „Honda“ iki šiol apsiėjo tik hečbeku, kupė bei sedanu. Iki šiandien.
Išbandyti „Civic“ universalą „Honda“ atstovai pakvietė į labiausiai prasiskolinusios Europos valstybės širdį – Romą. Šviežiausi įspūdžiai – iš saule vis dar alsuojančios fantastiškų sūrių bei picų valstybės.
Talpiausias su išimtimi
„Honda“ įšoko į nuvažiuojantį universalų traukinį, tačiau pataikė į vieną pirmųjų šio vagonų. Pagrindinis dalykas, dėl ko žmogus gali sugalvoti vietoj hečbeko pirkti universalą, yra jo bagažinės talpa. Ir „Honda“ pasistengė, kad šis argumentas būtų naujojo „Civic Tourer“ pusėje – šio bagažinė yra didesnė nei bet kurio kito šios klasės universalo.
„Civic Tourer“ bagažinės talpą nurodančius 624 litrus norėtų turėti ne tik bet kuris šios klasės universalas, bet ir ne vienas didesnis automobilis. Geriausiai tokį progresą apibūdina bagažinės dydis kituose, geriau pažįstamuose automobiliuose – pavyzdžiui, 1996-2003 metais gamintas penktos serijos BMW. „Slyvos“ universalo bagažinėje galėtume sutalpinti... 410 litrų. O čia – civikas, talpinantis pusantro karto daugiau.
Tiesa, egzistuoja ir viena išimtis – „zapaskė“. Jeigu norite automobilio ne su pasitikėjimo nekeliančiu „padangos remonto komplektu“, o su normaliu atsarginiu ratu, bagažinės talpa sumažėja lygiai 170 litrų. Tačiau vis tiek lieka 454, kas yra daugiau nei daugumos galimų konkurentų.
Dalinis „hondiškumas“ – jėga!
„Honda“ net ir universale išsaugojo dalelę savo genų. Tačiau ne varikliuose – šie nėra „hondiški“. Į „Civic“ universalą gali būti montuojami du: 1,8 l darbinio tūrio benzininis bei 1,6 l dyzelinis. Abu – ekonomiški, ekologiški ir nebrangiai išlaikomi. Ir padedantys universalui iki 100 km/val. įsibėgėti greičiau nei per 10 sekundžių. Bet ne greičiau nei per devynias.
„Hondiškumas“ čia yra kitur – pakaboje. Pirmą kartą istorijoje „Civic“ yra montuojami reguliuojamo kietumo amortizatoriai. „Dynamic“, „Normal“, „Comfort“ – trys jų kietumo režimai, trys skirtingos važiavimo patirtys.
Pirmas dalykas, kurį pajauti spusteldamas mygtuką su nupieštu amortizatoriumi – jis veikia. Yra begalė automobilių, kur „Sport“ ir „Normal“ (ar kaip jie bebūtų pavadinti) režimai skiriasi ne daugiau nei Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjai iš Lenkijos. Tuo tarpu kietumo padėtys „Civic Tourer“ skiriasi kaip skirtingų pozicijų krepšininkai.
Didžiausią įspūdį paliko „Dynamic“ režimas ir automobilio galimybės jį įjungus. Jeigu tik šitas civicas turėtų bent 200 AG variklį, su įjungtu „Dynamic“ režimu būtų galima pamiršti apie didelę bagažinę ir įsijausti į „hot-hatch‘o“ vairavimą. Jis valdomas fantastiškai! Taip, nėra praleidžiama nei viena kelyje esanti duobutė, tačiau galimybė staigiau pasukus vairą išgirsti ne padangų cypimą, o pajusti G perkrovą automobiliui klusniai vykdant vairu perduotus nurodymus viską atperka.
Jeigu būtų matuojami šios klasės universalų vieno rato įveikimo laikai Niurburgringe, net neabejoju, kad „Civic Tourer“ užimtų prizinę vietą. Kodėl ne pirmą? Puikios valdymo savybės neatperka galingo variklio trūkumo – pavyzdžiui, „VW Golf Variant“ universalas turi 1,4 l darbinio tūrio TSI variklį su 180 AG. Ir tiesiojoje civikas neabejotinai prarastų visą pranašumą, kurį įgijo prieš tai buvusiame posūkyje. Tačiau naudojant kiekvieną dieną, geras ir prognozuojamas automobilio elgesys posūkiuose suteikia daugiau malonumo nei galingas variklis.
Komfortiškas normalumas
Kiti du pakabos režimai, „Comfort“ ir „Normal“, yra labai geri dėl elementarios priežasties – jų buvimo. Tai – dar vienas dalykas, kurio konkurentai neturi. Ir, kaip minėjau anksčiau, skirtumas tarp jų – milžiniškas.
Jeigu su „Normal“ automobilis elgiasi gana smagiai, tačiau vis dar skaičiuoja didžiąją dalį nelygumų, tai „Comfort“ jo elgesį pakeičia radikaliai. „Civic“ iš plėšraus gepardo virsta murkiančiu kačiuku, pasiruošusiu patenkinti bet kurį vairuotojo ir keleivių norą. Apie geras valdymo savybes su „Comfort“ galima pamiršti, tačiau gale sėdintys vaikai neįsikąs sau į liežuvį dėl netikėtai gatvėje pasitaikiusio šulinio dangčio. Na, vaikų bandymų metu neturėjome, tačiau tą galima prognozuoti ir iš suaugusiųjų elgesio automobilyje.
Turbūt pasikartosiu, kad tai yra fantastiška funkcija tokios klasės automobilyje. Tikiu, kad nemaža dalis vairuotojų paliktų pakabą „Comfort“ režime ir pamirštų tą mygtuką visiems laikams, tačiau nedidelei daliai tai būtų išsigelbėjimas. Važiuoji vienas – turi „Dynamic“ smagumą, veži keleivius – turi „Comfort“ ramybę.
„Honda Civic“ universalas dar geriau įkūnija universalaus daikto apibrėžimą. Jis paliks įspūdį agresyviau mėgstančiam važiuoti žmogui, prireikus į bagažinę sutalpins krūvas rakandų bei visada bus ekonomiškas. Universalus daiktas. Toks, koks ir turi būti universalas.
