► Pareigingoji Airisė
1965 m.vasarą vienoje JAV klinikoje po operacijos neišgyveno Iris Breis. Mirtis buvo labai netikėta gydytojams, nes operacija atrodė įprasta, nekėlė pavojaus gyvybei. Iris mirtis nuliūdino jos šeimą ir viršininką – ekonomikos profesorių, kurio sekretore moteris dirbo.
Laidotuvių dieną profesorius prisiminė, kad liepė sekretorei susisiekti su kolega ir sužinoti, ar jis galės skaityti paskaitą studentams. Suprantama, moteris tai turėjo padaryti išėjusi iš ligoninės. Kai įvykiai pakrypo netikėta linkme, profesorius sumojo pats tuo pasirūpinti. Jo kolega dar nežinojo apie vargšės Iris mirtį. Vos pradėjus pokalbį telefonu, kolega tarė: „Minutėle, man skambina kitu telefonu!“ Po akimirkos jis jau tęsė pokalbį su profesoriumi: „Ką tik skambino ponia Breis, jūsų sekretorė, ir priminė, kad kviečiate skaityti paskaitą.“
► Gal brendžio?
1971 m. kovą sutuoktiniai Makoneliai iš Arizonos ramiai ir nuobodžiai vakarojo, kol jų idilę nutraukė bičiulės Ines Johnson skambutis. Pasirodo, ponia Johnson sunegalavo, pateko į ligoninę ir nusprendė paskambinti gerai draugei. Moterys plepėjo pusvalandį, o pokalbio pabaigoje ponia Makonel pasiūlė aplankyti bičiulę ir atsinešti gervuogių brendžio – mėgstamiausio draugės gėrimo. Tačiau ponia Džonson kategoriškai atsisakė, kad ponia Makonel ją lankytų, o išgirdusi apie brendį liūdnai tarė: „Man jo nebereikės.“ Tačiau akimoju pralinksmėjusi moteris patikino, kad jaučiasi puikiai ir yra labai laiminga. Tai nuramino ligonės draugę. Vis dėlto po penkių dienų paskambinusi į kliniką, moteris liko be žado, mat sužinojo, kad prieš porą savaičių jos bičiulė Inesė paliko šią ašarų pakalnę. Tai, kas tada tikino, kad jaučiasi gerai, ir atsisakė šlakelio brendžio?
► Paslėptas testamentas
Kartą britų aktorės Idos Liupino namuose suskambo telefonas. Skambino jos tėvas Stenlis, palikęs šį pasaulį prieš tris savaites! Matyt, moteris laukė tėtušio apsireiškimo, nes nieko neužsimenama apie ją ištikusį isterijos priepuolį. Ponas Stenlis skambino labai pragmatišku tikslu: visai prieš mirtį jis surašė testamentą ir gudriai jį paslėpė. Kadangi vargšelė dukra nusiplūkė beieškodama svarbaus dokumento, skambinusysis prasitarė, kur paslėpė svarbų popierių.
► Sudomino mokslininkus
Pateikti atvejai – tik maža dalelytė „skambučių iš ano pasaulio“. Praėjusio amžiaus pabaigoje šis reiškinys sudomino paranormalių reiškinių tyrėjus Mančesterio universiteto mokslininkus. Per ketverius metus jie užfiksavo daugiau nei tūkstantį telefoninių kontaktų su mirusiaisiais. Pusės užregistruotų skambučių metu frazėmis apsikeitė mirusysis ir abonentas, ketvirtadaliu atvejų kalbėjo tik skambinusieji, o likusiais atvejais balsas iš anapus nebuvo aiškiai suprantamas, girdėjosi aidas ar garsų kakofonija.
Mokslininkai tikina, kad žinučių iš ano pasaulio nereikia bijoti. Apklausti liudininkai vieningai teigė, kad šie pokalbiai nesukėlė neigiamų emocijų, veikiau, atvirkščiai, dovanojo ramybę. Pastebėta, kad išėjusieji anapus sutrukdo tik artimus žmones ar draugus, tačiau ne šiaip, o paprastai turėdami rimtą priežastį: perspėja apie svarbų įvykį, laukiančias bėdas ir pan.
► Ne ryšio zonoje
Keletui žmonių esą pavyko prisiskambinti mirusiems artimiesiems. Tiesa, nė vienas skambinusiųjų nežinojo, kad kalbasi su žmogumi, kurio jau nėra šioje žemėje. Kartą Nikole Fridman iš Los Andželo sapne pamatė savo vyrą Bobą, tuo metu besilankantį kitame mieste. Sapno būta labai baisaus: vyriškis peršauta galva gulėjo kraujo klane... Nerimo kamuojama moteris paskambino sutuoktiniui, šis atsiliepė ir su liūdesio gaidele balse ėmė apgailestauti, kad jie taip toli vienas nuo kito... Vėliau paaiškėjo, kad pokalbio metu Bobas jau kelias valandas gulėjo miesto lavoninėje – vyriškis buvo nušautas per apiplėšimą.
Panašus įvykis nutiko amerikietei poniai Smit: moteris susapnavo draugę, su kuria buvo pažįstama daugelį metų. Košmare draugė, paplūdusi kraujais, tysojo ant grindų. Susijaudinusi ponia Smit akimirksniu surinko draugės telefono numerį. Ši atsakė ir prisipažino, kad jaučiasi blogai. Nerimastingoji ponia Smit pareiškė norą atvykti į svečius, tačiau tada bičiulė ėmė nerimauti ir pažadėjo paskabinti vėliau. Deja, ponia Smit skambučio nesulaukė. Kamuojama blogos nuotaikos moteris pakėlė ant kojų visus draugės giminaičius. Ją ištiko baisus šokas, nes paaiškėjo, kad draugės jau nėra tarp gyvųjų...
► Profesorius T. Edisonas nepaskambino
Dar XIX a. lemputės išradėjas Thomas Edisonas tikino, kad elektros signalas gali sujungti su anuo pasauliu ir mirusiųjų skambučiai – toli gražu ne fantazijos vaisius, o reali perspektyva. Legendinis amerikietis netgi išrado specialų aparatą, kuris galėjo išpildyti šį sumanymą. Tik štai, nelaimė: T. Edisonas mirė ir paliko nebaigtą įrenginį, o jo asistentas nebaigė darbo iki galo, teisindamasis, esą buvo arti tikslo, bet profesorius nė karto jam nepaskambino...
Šių laikų mokslininkai kategoriški: nėra jokio telefoninio ryšio su mirusiųjų pasauliu. O paslaptingi skambučiai – žmogaus psichikos fenomenas, nieko daugiau. Arba galbūt tai ne realus pokalbis, o telepatinis ryšys su anapilin iškeliavusia dvasia. Šią hipotezę stiprina ir faktas, kad mirusiųjų balsų negalima įrašyti, jį girdi tik tas, kam tas skambutis skirtas, o stovintieji šalia nepastebi jokio pokalbio.
Taip pat įdomu, kad mirusieji dažniausiai skambina praėjus 24 val. nuo mirties, rečiau – po septynių dienų. Ir tik patys atkakliausi artimiesiems neduoda ramybės tris mėnesius iš eilės. Kitaip sakant, kai žmogus ilgisi to, kuris jį paliko, nesąmoningai išsikviečia mirusįjį. O kai netekties skausmas nuslopsta, liaunasi ir skambučiai. Atrodytų labai logiški aiškinimai, tačiau, kaip reikėtų vertinti sekretorės Airisės Breis atvejį, kuri savo viršininkui, juolab jo kolegai, nepuoselėjo jokių šiltų jausmų?
Yra dar viena detalė, kuri netgi mokslininkus skeptikus verčia abejoti: apklausti liudininkai prisipažino, kad skambinę mirusieji pokalbio metu minėjo kažin kokias būtybes, kurias vadino tiesiog „jie“. Neva tai „jie“ leido paskambinti ir perspėjo, kad pokalbio laikas labai ribotas. Tai verčia manyti, kad kažin koks ryšys tarp gyvųjų ir mirusiųjų iš tiesų yra, bet jis įmanomas tik tam tikrais išskirtiniais atvejais.
