Taigi šįkart būsime tikros moterys ir mažumėlę pasikuisime po kitų moterų gyvenimo peripetijas. Nes kaipgi kitaip pateiksime jums pavyzdžių iš realaus gyvenimo...
Tad kokie gi mitai persekioja tūkstančius moterų ir kartina jos gyvenimą bei seikėja nusivylimus...
► Pirmasis mitas: „Vyrą perauklėsiu, kaip norėsiu“
„Žinai, žadu apsigyventi su draugu. Šiaip neblogas „bičas“, tik baisiai netvarkingas. Kojines, trumpikes, marškinius… – viską meta, kur papuola. Jei valgydamas ant stalo pridrabsto makaronų, ten jie ir lieka, kol sunyksta natūraliai. O jo automobilyje, matytum, kas darosi! Vaje, vaje! – pasakoja viena draugė. – Bet nieko, pradėsime kartu gyventi, suimsiu jį į nagą!“
„Padarysiu iš jo žmogų!“ – taktinė klaida, kurią daro daugelis nepatyrusių ir vedybinio gyvenimo nepamokytų merginų. Deja… Kiekviena sena vilkė galėtų patvirtinti – vyrai nesikeičia. Niekada. Nebent į juos trenkia žaibas ar apsireiškia koks balsas iš dangaus. Visais kitais atvejais – jokių prošvaisčių. Ir galite nesigadinti nervų aiškindama savo tiesas apie tvarką, apie pareigas ar šiaip apie gyvenimą. Stiprioji lytis šiais klausimais turi savą koncepciją, ir taškas. Nešališkai vertinant, vyrai – tokia „gyvūnų“ rūšis, kuri dresūrai visiškai nepasiduoda. Tiesa, kartais pasitaiko vienas kitas imlesnis individas, bet… gyvenimo praktika rodo, jog tokį vargšelį moteris taip „išdresuoja“, kad galiausiai pati ima abejoti, ar jis – vyras ar skuduras batams valytis.
► Antrasis mitas: „Kada nors jis pasikeis“
„Aišku, negaliu skųstis, kad mano vyras prastas. Pareigingas, rūpinasi namais. Tik kad baisiai piktas. Jam amžiais kažkas negerai, nepatinka, nervina. Burba ir burba. Kartais taip išveda iš kantrybės, kad, atrodo, imsiu ir užvošiu kokį barščių puodą ant galvos, kad tik minutei nematyčiau nepatenkintos jo grimasos, – kartą pasiguodė kaimynė. – Nors… jau baigiu priprasti. Juk kur dabar dėsi jį. Sakau, gal į senatvę tas jo aršumas truputį atvės…“
Neatvės, tikrai neatvės! Jei netikite, akyliau įsižiūrėkite į senius. Visais kitais atžvilgiais jie gal ir atrodo atvėsę, tik jau ne aršumu. Į senatvę subjūra netgi tie vyrai, kurie jaunystėje buvo dar visai pakenčiami. Ką jau kalbėti apie tuos piktuosius. Bet jei būčiau tai pasakiusi kaimynei, ji nepatikėtų nė per nago juodymą. Tikriausiai net negirdėtų, kas sakoma. Juk viltis – kvailių motina...
Va, kita pažįstama įsikibusi į skverną savajam, kurį būtų galima pakrikštyti žmogumi-alaus statine. Ridinėjasi po namus tasai palaikis „kubilaitis“ išvertęs bambą, o vargo pelė žmonelė tempia jam maisto, o prie jo ir alaus ir vis priduria: „Nustos gerti – pamatysite.“
Dar vienos brangusis myli (ir pamyli) ne tik ją, bet ir kitas. Net po penkerių drauge praleistų metų, kiekvieną sykį po eilinio nuklydimo vargšelė patiki, jog jis daugiau taip „nedarys“. Keistas dalykas tas šiuolaikinės moters tikėjimas: netiki Dievu, o vyru tiki…
► Trečiasis mitas: „Po vestuvių galiu atsipalaiduoti – jis mano!“
„Atvirai kalbant, nesuprantu, ką tie moterų žurnalai sekso skyreliuose rašo: „Puoškitės prieš vyrus seksualiais naktiniais, depiliuokite bikinio sritį…“ Nesąmonė kažkokia. Kam rūpi tokie dalykai, kai per dieną nusilaksčiusi, nusidirbusi vos nušliauži iki lovos. Vyras tuo metu jau tyso be gyvybės ženklų, ir mano naktinių iškirptė jam giliai „dzin“, – yra įsitikinusi viena pažįstama. – Jei pradėsiu gražintis, kiek ten prirašyta, neliks laiko nė kepsnio iškepti. O tai manajam būtų kur kas baisiau nei nedepiliuota bikinio sriti.“
Taip, viena vertus, tai – tiesa. Vienu metu būti tobulai mamai, darbuotojai, šeimininkei ir dar miegamojo deivei – užduotis iš fantastikos srities. Kita vertus, kepsnio teorija labai sukta. Dėl jos susimauna daugybė moterų. Pasirodo, iš tikrųjų vyrai tik sako, kad jiems labiau rūpi kepsniai ir tvarkingi namai, o ne depiliuotas bikinis ir nėriniuotos kelnaitės. Skiedžia nenaudėliai! Antraip kokių galų prisikirtę žmonos kepsnių internete paslapčia dairytųsi į „karštas pupytes“ arba patyliukais dirsčiotų į kaimynę, kuri depiliuoja bikinio sritį ir laikosi liekninamųjų dietų? Ogi todėl, kad joks vyras (turime galvoje tikras vyras) nėra abejingas moteriškam grožiui. Kaip manote, ar moteris, turinti keliasdešimties kilogramų antsvorį, nušiurusiais plaukais ir išblukusiais apatiniais galėtų kelti seksualinį jaudulį ar norą sakyti komplimentus? Ir galite teisintis, kuo tik norite. Iš tiesų karbonadai, vaikai ir namų ūkis čia niekuo dėti...
