Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Virusai nekalti dėl mūsų ligų

Vaistai
123rf.com nuotr. / Vaistai
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ėmę čiaudėti, kosėti, sukarščiavę, dažniausiai pakeiksnojam prikibusį virusą ir skubame į vaistinę. Stebimės, kiek vis atsiranda naujų, iki šiol negirdėtų ligų ir kaip mutuoja tie nelemti virusai. Bet štai gydytoja homeopatė Aiva Vaivarienė linkusi virusus išteisinti. Sako, visiškai ne jie kalti, kad mes pasiligojame.

Negana to, medikė tvirtina, jog šiais laikais sergame jau nebe kaip individai, bet kaip populiacija.

„Tiesiog žmogaus gyvenimas ir žmogus yra kaip dalis visumos. Ir man labai patinka Deepako Chopros pasakymas, kad mes nesam atskirti nuo savo aplinkos, kad kvėpuojam tuo pačiu oru, kuriuo kvėpuoja ir mūsų planeta. Mūsų kraujagyslėmis teka tas pats upės vanduo, mes valgom tuos pačius augalus, kuriuos kažkuo purškiam. Tokio užterštumo, tokio vaistų kiekio, tokios nesveikos aplinkos dar niekada nebuvo. Niekad neturėjom rundapo, dioksino, bisfenolio. Šalia to – neteisinga mityba, cheminiai vaistai nuo ankstyvos vaikystės“, – teigia A. Vaivarienė.

Net viena numesta nuorūka užteršia kubinį metrą vandens sunkiaisiais metalais

Anot jos, net viena numesta nuorūka užteršia kubinį metrą vandens sunkiaisiais metalais.

„Žmogui atrodo – aš čia tik sau bloga padariau. Nieko panašaus, ne tik sau. Numetei nuorūką ir užteršei vandenį, o tą vandenį geria tavo vaikai, jį gers tavo anūkai, nes dioksinai ten išliks ilgam, dešimtmečiams. Tai yra vėžį sukelianti medžiaga, kuri cirkuliuoja čia pat, žemėje. Štai ir paaiškinimas, kodėl serga nekaltas kūdikis“, – aiškina homeopatė.

Vietoj chemijos – bobučių gudrybės

Gydytojos teigimu, jeigu daugiau galvotume apie save kaip visumos dalį ir visą priežasčių-pasekmių grandinę, tuomet suskaudus kuriai nors kūno daliai nepultume ryti tablečių, kurios tik numalšina simptomus, tačiau priežasčių negydo, o ilgainiui gali ir pakenkti. A. Vaivarienė dar iki Hipokrato priesaikos apsisprendė eiti kiek kitokiu keliu.

Fotolia nuotr./Arbata
Fotolia nuotr./Arbata

Kilusi iš Latvijos, ji nuo mažų dienų stebėjo vadinamuosius netradicinius gydymo būdus: „Latvijoje daugiau nei Lietuvoj buvo išlikę visokių bobučių, žiniuonių. Kiekvienam kaime taip – į dešinę važiuoji pas rožės užkalbėtoją, į kairę – sprando pasukt ar nevaisingumo gydyti. Pati buvau dažnai sergantis vaikas. Mama mane gydydavo bjauriais svogūnų nuovirais, alijošiais, česnakais. Nelabai ir ieškojom kitokių būdų – taip natūropatinis požiūris įaugo man į kraują, ir aš jau medicinos institute žinojau, kad dirbsiu kitaip“.

A. Vaivarienės netrikdo vis dar egzistuojantis požiūris į homeopatiją kaip apie burtus ar šiaip nerimtą dalyką, pagrįsta placebu. Ji sutinka, kad homeopatinis gydymas nėra tas pats, kaip operuoti širdį ar galvą. Sako labai gerbianti gydytojus, kurie atlieka tą sudėtingą techninį darbą. Juk niekas kitas nesudėlios lūžusių kaulų, tik chirurgas. Bet terapiniu požiūriu alternatyva visada yra. Ne tik kiekvienas medikas, bet ir kaimo močiutės žino, kad liepžiedžių arbata muša temperatūrą. Tad kam gerti chemiją?

Ne tik kiekvienas medikas, bet ir kaimo močiutės žino, kad liepžiedžių arbata muša temperatūrą. Tad kam gerti chemiją?

Daktarų nebereikia?

Gydytoja teigia, kad mūsų laikais medikui yra duota schema, pagal kurią jis ir turi gydyti. Yra  diagnozė – yra ir vaistas. Iš tikrųjų esą netgi gydytojo beveik nebereikia, užtenka kompiuterinės programėlės. Suvedi simptomus ir gauni atsakymą – tas ir tas. Tačiau tai, kad nemažai medikų patys ieško alternatyvios pagalbos susirgus jų vaikams, irgi nėra paslaptis.

Blogėjanti vaikų sveikata gydytoją labai neramina. O dar labiau ją jaudina nuo pat mažumės jiems lengva ranka skiriami cheminių vaistų kiekiai.

„Vargšai vaikai, kuriems vos suslogavus iškart skiriami antibiotikai. O jei dar ir kosėja, tai lengva ranka užrašoma diagnozė – astma. Atrodo, astmos epidemija. Kai paklausi, pagal ką nustatė tą astmą, mama paaiškina, kad po savaitės kosėjimo šeimos gydytojas nusiuntė pas alergologą bei pulmonologą, kur ir buvo parašyta tokia diagnozė, pusmečiui skirti vaistai. Įdomiausia, kad tik pažiūrėjus į paciento kortelę. Nei alergenų, nei kraujo tyrimų net nebereikia...

Fotolia nuotr./Sergantis vaikas
Fotolia nuotr./Sergantis vaikas

Gaila vaikų, kurie taip anksti pradeda gerti didelius cheminių vaistų kiekius, ir niekas nesigilina, kaip į juos reaguojama, kokios ilgalaikės pasekmės gali būti. Žinom juk, kokia yra vaistų kaita. O natūralūs preparatai kaip buvo, taip ir lieka tokie patys. Homeopatijai – 200 metų, ir niekas čia nesikeičia“, – tikina A. Vaivarienė.

Skiepai – jūsų pasirinkimas

Kalbant apie vaikų sveikatą, negalima nutylėti skiepų temos. Juk dėl jos pastaruoju metu viešojoje erdvėje verda aršūs mūšiai – nesutaria ne tik eiliniai žmonės, bet ir patys medicinos specialistai. A. Vaivarienė sako, kad skiepyti ar neskiepyti vaikus yra kiekvienos šeimos pasirinkimas. Gydytojai patys šia tema nesutaria, kaip ir mokslininkai.

„Mes gyvename kapitalistiniame pasaulyje. Mokslininkai – irgi žmonės, jie irgi nori valgyti. O už reikalingus mokslinius tyrimus yra kas sumoka. Turint omenyje nūdienos aplinkos ekologiją, skiepai yra dar vienas iš ją bloginančių veiksnių, – teigia A. Vaivarienė. –  Didžiausią nepasitikėjimą kelia tai, kad nesakoma tiesa. Kad ir dėl gyvsidabrio skiepuose – buvo Lietuvoje profesorių, teigiančių, kad to skiepuose nėra ir niekada nebuvo, kad tai – tik kvaili gandai. Bet juk  Pasaulinė sveikatos organizacija pripažįsta, kad jo buvo ir kad tebėra mūsų dienomis. Gripo skiepas jo turi. Antras melas – atseit, tai nekenksminga. Na kaip gi nekenksminga, jei timersalio cheminiame aprašyme skaitome, kad tai yra toksinė medžiaga, pavojinga vandeniui, žuvims, planktonui. Mūsų kūnas irgi sudarytas iš vandens. Jeigu kažkas yra toksiška vandeniui, vadinasi, toksiška ir mums“.

Parduotuvėje rinkdamiesi maistą mes „balsuojame“ savo pinigais.

Vis dėlto, nepaisant to, kad šiuolaikiniame gyvenime yra nemažai dalykų, kurie nuo mūsų menkai tepriklauso, daktarės teigimu, galime ne tik nuveikti šį bei tą savo sveikatos labui, tačiau ir daryti įtaką esminiams pokyčiams maisto gamintojų galvose. Parduotuvėje rinkdamiesi maistą mes „balsuojame“ savo pinigais. Pradėjusi gydytojos praktiką prieš 25 metus, A. Vaivarienė sako, kad tada nebuvo ruginės duonos. Bet ji vis tiek kalbėjusi su pacientais, kad reikia gryno raugo ruginės duonos su sėklomis, sėlenomis ir pan. Atsirado paklausa, ir dabar jau turime įvairios ruginės duonos. Atsirado linų sėmenys ir kanapės, šalto spaudimo aliejus bei daugybė kitų sveikatai naudingų produktų. Keičiantis žmonių poreikiams, atsiranda ir įvairių judėjimų – žaliavalgių, vegetarų ir t. t.

Maistas kūnui ir sielai

Neseniai žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad gydytojus užplūdo išsekę žaliavalgių vaikai, A. Vaivarienei tik šypseną kelia. Vaikų mitybos problemas moteris mato visiškai kitokias.

„Mačiau filmuotą medžiagą, kad ligonines užplūdo žaliavalgiai. Kalbėjo gydytoja, kurios žurnalistė paklausė, ar medikė sulaukia pasiligojusių žaliavalgių. Na taip, pasitaiko, atsakė jai gydytoja. Man neteko matyti išsekusių žaliavalgių vaikų niekaip, matyt iki manęs dar neatėjo. Taip pat nemačiau ir išsekusių vegetarų vaikų. O štai ligotų šlamštavalgių vaikų tikrai daugybė. Labai svarbu, ką vaikai valgo. Šiuolaikiniai vaikai yra balto cukraus ir miltų narkomanai. Tačiau dažnas šeimos gydytojas dešrelėmis, balta duona, bulvėmis, pieniška sriuba besimaitinantį vaiką vertins kaip normaliai valgantį. O kad mažasis pacientas turi mažakraujystę, gyvena su užkietėjusiais viduriais ir neturi imuniteto, tai nekliūva“, – sako homeopatė.

Shutterstock nuotr./Sveika mityba
Shutterstock nuotr./Sveika mityba

Paklausta, koks yra jos pačios gyvenimo būdas ir pasirinkimai, gydytoja homeopatė prisipažįsta nevartojanti jokio alkoholio, netgi vyno, nerūkanti. Ką gali, užsiaugina pati. Be to, gyvena šalia tikros natūralių vitaminų saugyklos – miško. Na, ir žino nesudėtingų gudrybių, kaip nepersivalgyti. Vasarą renka uogas, pjausto obuolius, visa tai sudžiovina ir paruošia skanių atsargų. Sako, kai ilgais vakarais užpuola noras suvalgyti ką nors saldaus, vietoj pyragėlio ar bandelės mėgaujasi džiovintomis uogytėmis.

O be viso to, ką dedame į burną, dar svarbu ir kai kurie kiti nuolatinėje skuboje primiršti dalykai. A. Vaivarienė sako, kad sveikatai labai naudingas sugebėjimas atleisti, nepykti, teisė išsiverkti ir įprotis teisingai ilsėtis. O tai reiškia – ne prie televizoriaus.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką