LRT.lt kalbinti gydytojai ortodontai pastebi, kad norinčiųjų gydyti netaisyklingą sąkandį, kreivai išaugusius dantis daugėja.
„Vis daugiau suaugusiųjų dabar tiesina dantis, nes kai jie buvo vaikai, to padaryti negalėjo – breketai Lietuvoje atsirado maždaug prieš 20 metų, buvo dar retenybė. Suaugusiųjų, besitiesinančių dantis, Lietuvoje yra kiek daugiau nei Amerikoje ar Vakarų Europoje“, – pastebi odontologijos klinikos „Baldentas“ gydytojas ortodontas Andrius Pocevičius.
Vis daugiau suaugusiųjų dabar tiesina dantis, nes kai jie buvo vaikai, to padaryti negalėjo.
Pacientai, ypač moterys, šiais laikais labai daug dėmesio skiria dantims, be to, žmonės tampa vis labiau išprusę: dažnai puikiai suvokia ir pastebi net tokias sudėtingas problemas, kaip veido asimetrija, teigia „Klaipėdos ortodontijos centro“ gydytoja Jurga Liatukienė. „Dėl estetikos kreipiasi didžioji dalis pacientų, tačiau galiu pasidžiaugti, kad vis daugiau pacientų domisi savo veido, žandikaulių sistemos būkle, nori išlaikyti ją sveiką, tad kreipiasi ir siekdami koreguoti funkcines problemas“, – pažymi J.Liatukienė.
Kur dingo natūraliai tiesūs dantys?
Gydytojos J.Liatukienės teigimu, sąkandžio anomalijų priežastys yra dvi: genetinės ir dėl aplinkos poveikio. Kitaip tariant, dantys nebesugeba tiesiai augti dėl paveldėto itin didelio apatinio žandikaulio ar dantų užuomazgų nesusiformavimo. Dėl netiesių dantų gali būti kalta ir aplinka: piršto čiulpimas ar nenormalus rijimas turi įtakos tarpų tarp dantų atsiradimui ir nenormaliam santykiui tarp dantų lankų. Taip pat pastebima tendencija, kad, mažai kramtant kieto maisto, siaurėja dantų lankai, o dantų dydis evoliucijoje kinta itin lėtai, tad dažna anomalija yra vietos stygius ir dantų susigrūdimas, pažymi J. Liatukienė.
A. Pocevičius pastebi, kad skirtingoje medicininėje literatūroje nurodomi skirtingi skaičiai, tačiau nuo 50 iki 90 proc. žmonių turi gydytinų sąkandžio, netiesių dantų problemų. Ortodontas atkreipia dėmesį į evoliucijos veiksnį. Anot jo, žmonių smegenys vis dar didėja, tačiau tuo pat metu veido dalis smulkėja, o dantų skaičius išlieka toks pat. Be to, kadangi kramtome vis minkštesnį maistą, kramtomieji raumenys tampa vis silpnesni.
Nuo 50 iki 90 proc. žmonių turi gydytinų sąkandžio, netiesių dantų problemų.
„Dėl evoliucijos šiuolaikinio žmogaus protiniai dantys nyksta. Po kelių tūkstančių metų nė vienas neturės protinių dantų, bet dabar jie tik pablogina padėtį, nes pastumia visus dantis į priekį, kad patys galėtų išdygti. Apmaudu, tačiau galima sakyti, kad yra tarsi gamtos užprogramuota, jog šiais laikais gimęs vaikas neturės tiesių dantų“, – teigia A. Pocevičius.
J. Liatukienės teigimu, ortodontinės anomalijos laikomos „civilizacijos“ liga. Gydytoja pastebi, kad mūsų visuomenėje ortodontinių anomalijų daugėja, tad reikia skirti didelį dėmesį jų profilaktikai.
Kada dantis tiesinti pigiausia?
Tam, kad privačioje klinikoje prasidėtų jūsų dantų tiesinimo darbai, reikės nuveikti nemažai paruošiamųjų. Gydytojo konsultacija atsieis apie 50 litų, panoraminė dantų rentgeno nuotrauka kainuos apie 80 litų, dar maždaug tiek pat teks sumokėti už žandikaulio atspaudą, rentgeno nuotraukos analizę bei gydymo plano sudarymą.
LRT.lt kalbintų ortodontų teigimu, dantų plokštelė labai gerai plečia viršutinį žandikaulį esant mišriam sąkandžiui (kai pieninius dantis keičia nuolatiniai), o sudygus visiems dantims, užaugus žandikauliams, korekcijos atliekamos tik pasitelkus breketų sistemą.
„Tam tikrais atvejais pakanka tik plokštelės, tačiau suaugusiesiems jos užtenka retai. Suaugusiųjų gydymas apskritai yra kur kas sudėtingesnis, nes jų kaulas nebeauga, juda kur kas lėčiau, sąkandis jau būna susiformavęs. Bet net ir vaikams dažniau reikia kabių. Plokštelė leidžia šiek tiek plėsti žandikaulį, keisti sukandimą, tačiau ji neleidžia koreguoti kiekvieno danties. O kabės leidžia visiškai kontroliuoti kiekvieno danties judėjimą, gan preciziškai sutvarkyti šypseną“, – paaiškina A. Pocevičius.
Dantų plokštelė paprastai kainuoja nuo 450 iki 600 litų. Metalinių breketų sistema vienam žandikauliui – nuo 1,2 tūkst. iki 1,6 tūkst. litų, o keraminės kabės vienam žandikauliui atsieis nuo 1,9 tūkst. iki 3 tūkst. litų.
Tačiau tai dar ne viskas, už ką jums gali tekti sumokėti gydymo metu. Kai kuriose odontologijos klinikose teks pakratyti piniginę už kiekvieną išsižiojimą – mokėti už kiekvieną pakartotinį apsilankymą. Dantų tiesinimas vidutiniškai užtrunka 1,5–2 metus, pakartotinai apsilankyti tenka maždaug kas mėnesį. Jei pataikėte į kliniką, kurioje už kiekvieną vizitą mokėti nereikia, jums pasisekė. Tačiau jei pakliuvote į tą, kuriai mokama kaskart išsižiojus, per vieną apsilankymą sumokėsite nuo 100 iki 200 litų. Tad jei dantis tiesinsite dvejus metus, mokesčiui už pakartotinius vizitus paruoškite 2,4–4,8 tūkst. litų.
Dantų plokštelė paprastai kainuoja nuo 450 iki 600 litų.
Dar porą kartų gali tekti sumokėti po 120–180 litų už breketų sistemos vielos pakeitimą. Kartais tenka perklijuoti breketus; vieno breketo perklijavimo kaina – apie 70 litų.
Ir dar ne laikas atsidusti, nes, norint ištiesinti dantis, bent poros jų gali tekti atsisakyti. „Dažnai ortodontinį gydymą pradedu dar neišdygus protiniams dantims, o išdygusius juos dažniausiai tenka išrauti. Statistikos duomenimis, apie 40 proc. pacientų dantis reikia šalinti. Tai būna arba kapliai, arba protiniai dantys. Tam, kad dantų lankas būtų tiesus, reikia šalinti po du tame pačiame žandikaulyje esančius dantis. Kartais prisireikia pašalinti visus keturis“, – pasakoja A. Pocevičius.
Ir čia tenka įskaičiuoti danties rovimo kainą. Skirtingų klinikų kainomis – nuo 100 iki 250 litų už vieną dantį, atitinkamai nuo 400 iki 1 tūkst. litų – už keturis.
Geriausiu atveju (tiesindami dantis vaikystėje) sumokėsite apie 600–700 litų. Jei abiejų žandikaulių dantis tiesinsite metalinėmis kabėmis, nemokėdami už kiekvieną vizitą, netraukiant nė vieno danties ir neklijuojant breketų prie visų dantų, tikėtina, kad pavyks apsieiti su 4 tūkst. litų. Tačiau jei nuspręsite rinktis keraminių breketų sistemą, užklysite į kliniką, kurioje sumokama už kiekvieną pakartotinį vizitą, gydytojas nutars, kad reikia pašalinti keturis dantis ir gydymas užtruks dvejus metus, nepakenks susitaupyti ir 13 tūkst. litų.*
Rezultatas gali būti laikinas
Ortodontas A.Pocevičius sako esant tam tikrų sąkandžio tipų, po kurių gydymo dantys negrįžta į savo netaisyklingas vietas, ypač kai dantys išraunami. Tačiau kai tiesinami suaugusiojo dantys, yra didelė tikimybė, kad dantys dar mėgins grįžti į pradinę būseną.
Ortodontinis gydymas visada susideda iš kelių fazių: aktyviosios ir pasyviosios.
„Ortodontinis gydymas visada susideda iš kelių fazių: aktyviosios ir pasyviosios. Aktyviosios metu yra dėvimos breketų sistemos, pasyviosios – fiksuoti arba išimami aparatai sukurtam sąkandžiui stabilizuoti. Pacientai neretai pamiršta pareigas dėvėti šiuos aparatus, ir dantys gali vėl iškrypti. Rekomenduoju visiems pacientams įdėmiai klausyti ortodontų nurodymų ir nešioti paskirtus aparatus arba susitaikyti su tuo, kad kai kuriose žandikaulių vietose ortodonto pasiektas rezultatas gali nebūti visiškai stabilus“, – pažymi J. Liatukienė.
Kai kuriose klinikose nepaklusnius jau tiesintus dantis gydytojai vėl suvaldyti mėgins be papildomo mokesčio: paprastai pacientų breketų sistemos yra saugomos, tačiau kai kur už gydymą gali tekti sumokėti.
*visi skaičiavimai atlikti remiantis didžiausiomis ir mažiausiomis odontologijos klinikų Vilniuje paslaugų ir priemonių kainomis. Skaičiuojamas „optimistinis“ (mažiausiai priemonių ir paslaugų reikalaujantis) bei „pesimistinis“ (brangiausių ir daugiausia paslaugų bei priemonių reikalaujantis) scenarijus.
