Jos teigimu, pagalba turi būti suteikiama ne tik neįgaliam asmeniui, bet visai šeimai. Šiuo metu situacija tokia, kad savivaldybių atstovai šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, tiesiog pasiūlo tokius vaikus nuvežti į psichiatrines ligonines, atiduoti juos į dideles globos įstaigas.
Trūksta pagalbos
„Kodėl socialinis darbuotojas negali ateiti vakare ir padėti mamai išmaudyti neįgalų vaiką? Nebūtinai jis turi būti „ratukuose“. Jei vaikas turi elgesio sutrikimų, tokių kaip gilus protinis atsilikimas, žmogus negali pasakyti, kas jam darosi, tai tikrai mamai vienai sunku išmaudyti tokį žmogų“, – sakė pašnekovė.
„Netikiu, kad nėra pinigų organizuoti paslaugoms, tiesiog yra visiškas nenoras dirbti ir nesusišnekėjimas su tais, kuriems reikia tikros pagalbos. Jos reikia žymiai daugiau“, – pridūrė D.Migaliova.
Pasaulyje vyrauja praktika, kad nevyriausybinės organizacijos rengia specialistus darbui su negalia turinčiais asmenimis, o savivaldybės, norinčios padėti savo gyventojams, tiesiog perka iš jų paslaugas. Tokių paslaugų valanda mažiausiai kainuotų 10 Lt, mano D.Migaliova.
Pašnekovės teigimu, reikia specialių tarnybų, kurios padėtų tokioms šeimoms. Pasaulyje vyrauja praktika, kad nevyriausybinės organizacijos rengia specialistus darbui su negalia turinčiais asmenimis, o savivaldybės, norinčios padėti savo gyventojams, tiesiog perka iš jų paslaugas. Tokių paslaugų valanda mažiausiai kainuotų 10 Lt, mano D.Migaliova.
Kova su vėjo malūnais
Dalia Strazdauskaitė – mama, auginanti neįgalų sūnų. „Žinių radijo“ laidoje ji „Atviras pokalbis“ pasakojo, kad jų šeimos gyvenimas yra labai sunkus.
„Mūsų šeima ištisai kovoja su vėjo malūnais. Tos pagalbos nesusilaukiam tiek, kiek mums reikėtų. Kokia negalia? Gilus protinis atsilikimas – autizmas, prie viso dar nustatyta angiopatija. Jam reikalinga pagalba iš mūsų valdžios“, – teigė mama.
„Elementariai, atsigulus į ligoninę, susidūrėme su tokiomis problemomis, kad nėra specialios palatos. Jį iškart išgrūdo į ūmių psichikos sutrikimų skyrių, kur vaikas ištisai gulėjo pririštas, kur su juo niekas nežaidė, tik vaistų suleido. Jeigu jis dar patriukšmauja, o mano vaikas, kaip sakiau, yra labai sunkus, mes parsivežėm suluošintą vaiką“, – pasakojo D.Strazdauskaitė.
Valdžia nenori problemų
Pašnekovės tikinimu, vaikas turi gyventi namuose, kad matytų tėvus. O šiems, pasak mamos, yra būtinos atokvėpio valandėlės, kada vaiką prižiūrėtų socialinis darbuotojas.
„Valdžios sprendimas – apiforminti ilgalaikę globą. Kam tie sunkumai? Valdžia nemėgsta jokių sunkumų“, – sakė moteris.
Po ilgalaikės globos sąvoka slepiasi negraži realybė. Vaikas yra atskiriamas nuo tėvų, gyvena specialioje įstaigoje, į kurios veiklą tėvai neturi teisės kištis. Būtent dėl šios priežasties Lietuvoje reikia daugiau specialistų, kurie galėtų padėti tėvams, namuose auginantiems neįgalius vaikus.
„Vos ne turi palaidoti savo vaiką. Kas iš to, kad nuvažiuosi ten, pamatysi jį ir vėl išvažiuosi?“ – graudinosi mama.
