7 iš 10 respondentų atsakė nerimaujantys, jog ligos atveju neturės už ką susimokėti gydymo išlaidų. Tik ketvirtadalis gyventojų tokios baimės deklaravo nejaučiantys. Daugiausiai tokios mintys lydi 45-54 metų amžiaus žmones (81 proc.), labiau tuos, kurie neturi santaupų (89 proc.) bei gyvybės draudimo (73 proc.).
Finansinių sunkumų skirtingų lyčių asmenys bijo nevienodai. Komunalinių mokesčių ir nuomos našta gąsdina 50 proc. vyrų ir 58 proc. moterų. Tačiau vyrai labiau bijo dėl santaupų praradimo: tokia baimė kamuoja 59 proc. vyriškos lyties atstovų. Apskritai nesaugūs dėl savo finansinių santaupų jaučiasi 55 proc. mūsų šalies gyventojų.
Kalbant apie pragyvenimo šaltinio praradimą baimę jaučia net 67 proc. Lietuvos žmonių: 56 proc. finansiškai pasiturinčių ir 83 proc. save laikančių nepasiturinčiais.
Kalbant apie pragyvenimo šaltinio praradimą baimę jaučia net 67 proc. Lietuvos žmonių: 56 proc. finansiškai pasiturinčių ir 83 proc. save laikančių nepasiturinčiais.
„Normalu, jog mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys žmonės, kurių šeimose dažnai tik vienas asmuo yra dirbantis, jaučiasi nesaugūs dėl savo ateities ir bijo prarasti pragyvenimo šaltinį. Tačiau šis rodiklis atskleidžia labai įdomų paradoksą – net save finansiškai pasiturinčiais laikantys asmenys bijo dėl savo darbo ir pajamų,“– teigia ERGO draudimo bendrovių Korporatyvinės komunikacijos direktorė Baltijos šalyse Lina Jakučionienė.
Saugiausiai, vertinant savo finansinę padėtį, lietuviai jaučiasi dėl savo atžalų išsilavinimo bei gyvenamosios vietos. Beveik 60 proc. respondentų teigė nebijantys, jog praras savo būstą ir neturės, kur apsistoti, o 54 proc. tiki, kad ras lėšų sumokėti už vaikų mokslą. Estai saugiausiai jaučiasi dėl savo būsto (60 proc.), o vaikų švietimu mano galėsiantys pasirūpinti 58 proc. Vaikų ateitimi yra užtikrinti ir beveik pusė latvių (49 proc.), tačiau dėl gyvenamosios vietos baimės nejaučia tik 44 proc. Šis rodiklis iš trijų Baltijos šalių Latvijoje mažiausias.
Saugumo indekso tyrimą 2014 metais atliko visuomenės nuomonės tyrimų centras SKDS. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje internetu buvo apklausta po 1005 nuolatinius gyventojus nuo 18 iki 74 metų amžiaus.
