Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Brigita Kymantaitė: Kas mėgaujasi skerdimu neapsvaiginus?

Brigita Kymantaitė
Asmeninio archyvo nuotr. / Brigita Kymantaitė
Šaltinis: ikrauk.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Po to, kai įsigaliojo Rusijos draudimai produktams iš Lietuvos, mūsų šalies mėsininkai suskubo pasinaudoti proga ir paspausti valdininkus, kad šioje sumaišyte būtų kuo greičiau...

Po to, kai įsigaliojo Rusijos draudimai produktams iš Lietuvos, mūsų šalies mėsininkai suskubo pasinaudoti proga ir paspausti valdininkus, kad šioje sumaištyje būtų kuo greičiau priimtas sprendimas Lietuvoje įteisinti ritualinį gyvūnų skerdimą, atliekamą prieš tai jų neapsvaiginus.

Todėl Žemės ūkio ministerija suskubo tiesti gudriems verslininkams ranką užsimindama apie poreikį kuo greičiau įteisinti šią pusantrų metų Lietuvoje jau nebeleidžiamą praktiką.

Verslininkų teigimu, tik paskerstų prieš tai neapsvaiginus gyvūnų mėsai gali būti išduodamas halal sertifikatas. Jis esą reikalingas, norint eksportuoti mėsos gaminius į Artimųjų rytų šalis.

Verslininkų teigimu, tik paskerstų prieš tai neapsvaiginus gyvūnų mėsai gali būti išduodamas halal sertifikatas. Jis esą reikalingas, norint eksportuoti mėsos gaminius į Artimųjų rytų šalis. Musulmonų religiniai įsitikinimai leidžia valgyti tik halal būdu paskerstų gyvūnų mėsą.

Šį jiems priimtiną ritualinį skerdimą privalo atlikti pamaldus musulmonas, būtinai - vyras. Peiliu perdūręs gyvybiškai svarbias arterijas, skerdikas iki keturių minučių laukia, kol vis dar sąmoningas gyvulys nukraujuos, o pats tuo metu meldžiasi Alachui.

Skerdimo metu jis privalo nepažeisti nervų sistemos, kadangi tai gali sąlygoti greitą gyvūno mirtį dar nepasibaigus jo agonijai, o tai neleidžiama skerdžiant halal būdu.

Europos sąjungos gyvūnų gerovės reikalavimai tokio ritualinio skerdimo neleidžia. Tačiau laisviau į gyvūnų kančias žiūrinčios šalys gali priimti sprendimą nukrypti nuo ES reikalavimų.

Tačiau, jei Lietuva nuspręstų pasukti atgal ir grįžti į šį žiaurų kelią, ji Europos valdininkams privalėtų faktais ir skaičiais įrodyti, kad religinė bendruomenė, kurios poreikiams taikomas skerdimas, jaučia tokios mėsos nepriteklių, o Lietuva yra pasiryžusi sumažinti šį musulmonų jaučiamą deficitą halal mėsai.

Klausantis pačių verslininkų, kyla abejonių, ar jie iš tiesų pasiryžę tai padaryti.

2012 metų pradžioje, kai Lietuvoje dar buvo leidžiamas toks ritualinis skerdimas, halal sertifikatą gavusios „Biovela Group” vadovas Virginijus Kantauskas žiniasklaidoje sakė, kad ryškesnės gauto sertifikato naudos – nėra. Jo teigimu, su musulmoniškomis šalimis apskritai sunku prekiauti, atstumai iki jų dideli, o Europos šalyse, kuriose gyvena halal mėsos poreikį turintys musulmonai, didesnių prekybos pokyčių ar proveržio taip pat nėra.

Jei 2012-aisiais ritualinis skerdimas turtų nesukrovė, ar jis taps išeitimi dabar, mėsininkus staiga užklupus nevilčiai dėl produkcijos realizavimo Rusijoje?

„Biovela Group” ir kitus mėsos perdirbėjus vienijančios asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius praėjusią savaitę pripažino, kad atsakomybė dėl realizavimo rinkų stokos gula ant pačių verslininkų pečių, kurie patingėjo laiku paieškoti verslo galimybių Kinijos, kitų tolimųjų rytų šalyse, JAV rinkose. Jo teigimu, lietuviai mėsininkai iki šiol rinkosi lengviausius kelius, kuriuos dažnai surasdavo šalia esančios Rusijos rinkoje.

Atsakingesniems mėsininkams, kurie buvo užmezgę verslo ryšių kitur, dabar neteks vargti ieškant naujų rinkų bei aiškintis dėl galiojančiose sutartyse numatyto „force majeure” atvejo. Teisininkai vienbalsiai sutinka, kad Rusijos draudimai nėra nenugalimos jėgos aplinkybės - juos buvo galima ir reikėjo numatyti.

Atsakingesniems mėsininkams, kurie buvo užmezgę verslo ryšių kitur, dabar neteks vargti ieškant naujų rinkų bei aiškintis dėl galiojančiose sutartyse numatyto „force majeure” atvejo.

Taigi verslininkų aplaidumas nesudaro priežasčių sutarčių nevykdymui. Tačiau kyla grėsmė, kad jis taps barbariško neapsvaigintų gyvūnų skerdimo įteisinimo dingstimi.

Kitose pasaulio šalyse dirbačių kolegų patirtis rodo, kad žiaurus, neįsivaizduojamas kančias gyvūnams sukeliantis ritualinis skerdimas nėra būtinas sėkmingai prekybai su musulmonų šalimis.

Viena didžiausių galvijų ir mėsos į musulmonų šalis eksportuotojų yra Australija. 2012-2013 m. kengūrų šalis jautienos, veršienos ir avienos į Artimuosius Rytus eksportavo už beveik 700 mln. Australijos dolerių. Tačiau 99 proc. šios mėsos buvo gauta iš gyvūnų, paskerstų humanišku būdu. Neapsvaiginus paskerstų gyvūnų mėsos eksportas sudarė vos 1 proc. nuo šių pajamų.

Šių metų pradžioje Danijai priimant ritualinį skerdimą neapsvaiginus draudžiantį įstatymą, Islamo kultūros centro Kopenhagoje imamas Khalil Jaffar nurodė, jog Danijos islamo lyderiai jau prieš kelis metus išleido religinį dekretą, sakantį, kad gyvūnas, paskerstas prieš tai jį apsvaiginus, Danijoje buvo ir bus laikomas paskerstu halal būdu.

Gali būti, jog dvasinis vadovas rėmėsi tuo, jog šiuolaikinis skerdimas neapsvaiginus skerdyklose kaip diena ir naktis skiriasi nuo religijos ištakose gimusios tradicijos.

Naujosios Zelandijos musulmonų bendruomenė taip pat pareiškė, kad jiems priimtina, jei gyvūnas bus paskerstas halal būdu, tačiau prieš tai jį apsvaiginus.

Kaip skerdimas neapsvaiginus atrodo šiuolaikinėse skerdyklose, galima pamatyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=EvH8rz7QwZM. Tiesa, prieš tai teks patvirtinti savo amžių, kadangi Prancūzijos skerdykloje nufilmuoti vaizdai - sukrečiantys.

Taigi, mielieji verslininkai, išeičių yra. Ir tam nebūtina aukoti Tautos moralės.

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt