Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tomas Girdzijauskas: vaikų gimdymas „kiek Dievas davė“ – ne proto stygiaus požymis

Šeima
Šeima
Šaltinis: ikrauk.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Mano atsakymas į klausimą: "Kiek, jūsų manymu, standartinė šiandieninė šeima su standartinėmis pajamomis ir pasiėmusi būsto paskolą gali / turi / privalo turėti vaikų? 2? Daugiau?...

Mano atsakymas į klausimą: „Kiek, jūsų manymu, standartinė šiandieninė šeima su standartinėmis pajamomis ir pasiėmusi būsto paskolą gali / turi / privalo turėti vaikų? 2? Daugiau? Ar vaikų gimdymas „kiek Dievas davė“ ne proto stygiaus požymis? Internete juokaujama: kvailas vyras + kvaila moteris = daugiavaikė šeima.“

Tai įdomus ir sudėtingas klausimas. Juo galima parašyti ne vieną daktaro disertaciją. Taigi atsakysiu keliais punktais:

1. Daugybė civilizacijų žlugo dėl vaikų gimstamumo kritimo.

2. Noras gimdyti vaikus yra išminties požymis, o nenoras turėti vaikų yra (žargonu kalbant) išpindėjimas, t. y. komforto ir gerovės PERTEKLIUS, arba iš to rašto išėjimas iš krašto. Tai aiškiai rodo Romos imperijos išnykimas ir tragedija, kurią aprašo Polibijus. Tas pats likimas dabar laukia Vakarų civilizacijos ir baltųjų rasės ir naivūs žmonės plaukia šia galera pasiduodami bendrai masei ir madai visiškai neturėdami savo proto, savo nuomonės, visiškai neįsigilinę į klausimo esmę. Na, aišku, tai jau jų reikalas.

Noras gimdyti vaikus yra išminties požymis, o nenoras turėti vaikų yra (žargonu kalbant) išpindėjimas.

3. Apie protą. Žmogaus sąmonė ir smegenys (mind-brain) susideda iš 2 polių (kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių). Protas (minėjote proto stygių) specialistų tapatinamas su gebėjimu skaičiuoti, logika, linijiniu mąstymu, racionalumu ir iš esmės nereikalauja valios pastangų – tačiau tai tik 50 % žmogaus sąmonės. Kitas smegenų pusrutulis (50 %) yra kūrybingumas, intuicija, išmintis ir dar daug daugiau, ką sunku net nupasakoti žodžiais.

Dešinysis smegenų pusrutulis dėl savo funkcijų yra hierachiškai aukščiau už kairįjį, tačiau žmogaus gyvenimo pradžioje yra neišsivystęs, silpnai veikiantis. Iš tikrųjų būtent dešiniojo smegenų pusrutulio sąmonės vystymas yra didysis žmogaus gyvenimo darbas (opus magnum). Svarbu: protas (kairysis loginis pusrutulis) yra atsakingas už egoistišką, savanaudišką susirūpinimą savimi, o išmintis (dešinysis pusrutulis) – už altruizmą, rūpinimąsi kitais žmonėmis. Tarp jų turi būti harmonija – būtent ji daro žmogų laimingą.

Žmogus vaikų nenori turėti tuomet, kai stipriai dominuoja už egoizmą atsakinga, t. y. kairioji sąmonės pusė, kai žmogus jau nesveikai, pernelyg racionalus, kitaip sakant, iš to rašto išėjęs iš krašto. Anot Dalai Lamos, mes vis labiau informuoti, bet turime vis mažiau sveiko proto. Kitaip sakant, informuotas žmogus su stipriai išvystyta kairiąja sąmonės puse ir silpna išmintimi (dešiniąja puse) – tai išbalansuota, neturinti pusiausvyros, neharmoninga ir nelaiminga asmenybė, pernelyg susitelkusi į save, tiksliau – į savo kūną (kūnas yra indas, o koks indas turi prasmę be turinio, užpildymo?). O turėdamas pusiausvyrą, t. y. būdamas pilnos sąmonės žmogus nori bendrauti su kitomis gyvomis būtybėmis ir nori kurti naujas, kartu nepamiršdamas pasirūpinti ir savimi.

Visiškai pripildytas žmogus turi aktyvią ir kairiąją (protą) ir dešiniąją pusę (išmintį). Taigi jam ne tik netrūksta proto, bet jis turi net 2 kartus daugiau galios, kūrybinių gebėjimų ir savybių, nei tas, kurio išvystyta tik racionalioji kairioji dalis. Kitaip sakant – turintis tik kairiąją pusę (tik racionalųjį protą) gyvena tik teorijų , fantazijų ir brėžinių pasaulyje (tai reikalinga, tik jei neinama į kraštutinumus), o turintis abi puses – turi ne tik teoriją, bet ir praktinį veiksmą, ne tik braižo brėžinius, bet ir stato (turi kūrybinę – kūrimo ir prokreacinę – gimdymo galią). Tai didžiulis skirtumas.

4. Kai pasaulyje bus 1, 000, 000, 000 lietuvių, kai Lietuva bus tokio dydžio kaip Kinija, Indija – tada, galbūt, bus galima pradėti galvoti apie gimstamumo reguliavimo klausimą. Kol kas Lietuva demografijos ir vaikų gimstamumo atžvilgiu yra skeletas kabantis virš bedugnės. Jei mes, lietuviai, galvosime apie gimstamumo reguliavimą, po kiek laiko staiga susigaudysime, kad patys jau esame vergai, kad mus jau supa didžiulės geriau besidauginančių kitataučių (pvz., afroamerikiečių, musulmonų, lenkų, rusų, anglų, indų, kinų ir kt.) šeimos – joms galėsime pasiguosti ir papasakoti apie „proto stygių ir interneto juokus“.

Sąmoningas gimstamumo ribojimas sukelia daugybę naujų netikėtų šeimos (ypač santykių) problemų.

5. Sąmoningas gimstamumo ribojimas sukelia daugybę naujų netikėtų šeimos (ypač santykių) problemų, kurių niekaip neįmanoma išspręsti. Viena iš daugelio – vyro instinktas kurti vaikus. Jei jis negali normaliai intymiai bendrauti ir pradėti vaikų su savo žmona – jis eina į kairę (ieško kitų patelių), prasideda sveikatos, psichologinės problemos, alkoholizmas ir kt. Problemos kyla ir moterims, tik kitokio pobūdžio.

6. Vaikų skaičiaus klausimą reikia spręsti ne iš momentinės, bet ir viso gyvenimo patyrimo ir išminties perspektyvos. Ar norite senatvėje tokio vaizdelio? Šeimoje gimė vienas arba – vargiai – du vaikai. Seni tėvai likę vieni, niekam neįdomūs, ryšys su vaikais silpnas. Anūkų taip pat gal vienas-du, jie – nepasiekiami. Senus žmones (dažnai net senelių namuose) aptarnauja svetimi prižiūrėtojai. Tokie vaizdai demografiškai senstančioje ir mirštančioje Vakarų civilizacijoje. Viską susumavus ir apibendrinus: šiuolaikiniai autochtonai vakariečiai baltieji vadovaujasi ydinga šeimos modelio logika, kuri veda į baltųjų rasės išnykimą. Galima teigti, kad galbūt nėra labai blogai, kad išnyks baltųjų rasė, tačiau konkrečioms tautoms, šeimoms ir asmenims tai yra rimta problema.

7. Vaikai ir šeima – daug sudėtingesnė sistema nei atrodo. Šeima nėra atskiras materialus objektas, vienetas, kaip daug kam norisi galvoti. Šeima yra glaudžiai susijusiu su didžiuliu žmonių tinklu, visa visuomene, ji yra biologinės ir visuomeninės sistemos dalis. Šeima yra sudėtingas ORGANIZMAS. Čia paprasti sprendimai reguliuoti vaisingumą neveiks taip kaip norėtųsi. Šeima yra visų gamtos jėgų ir dėsnių branduolys. Tai supersistema, kuri iš šalies atrodo lyg ir labai paprastai – tiesiog du žmonės. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Šeimos organizmas nepasiduoda paprastoms tiesioginėms ar mechaninėms manipuliacijoms. Tai išryškėja tyrinėjant ją atidžiau. Valstybių vadovai žino, kad reguliuoti vaikų gimstamumą yra labai sudėtingas uždavinys. Taip pat jis sudėtingas ir pačiai šeimai.

8. Mokslininkai tyrinėjantys  Vakarų pasaulio demografinį žlugimą pažymėjo, kad kontraceptinės piliulės išradimas, abortų legalizavimas, greitos skyrybos, moterų įdarbinimas ir kt. buvo mirties nuosprendis Vakarų civilizacijai.

9. Žmogus yra visuomeninė būtybė. Kai mažėja žmonių skaičius arba tie patys komandos nariai bendrauja su tais pačiais – bendravimas įstringa, žmonės atsibosta, įvyksta santykių sąstingis. Štai kodėl armijoje, bažnyčioje, įmonėse daromos sistemingos kadrų rotacijos. Į komandą įsiliejus naujam nariui pakyla produktyvumas. Kai gimsta nauji vaikai, komanda didėja ir pasipildo jaunomis, šviežiomis, gyvybingomis pajėgomis. Idealesnės nuolat savais ištekliais atsinaujinančios komandos neįmanoma sugalvoti!

10. Jei žmogaus kūnas turėtų specialias rankenėles ir mygtukus, tvarkingai išjungiančius ir vėl įjungiančius lytinio dauginimosi funkcijas – viskas gerai. Išjungei ir jokių problemų. Bet taip nėra. Pilnavertis suartėjimas ir vaikų gimimas normaliems šeimos santykiams žmogui būtinas kaip oras, vanduo, maistas ir bendravimas (kalbu apie daugumą žmonių, o ne apie išimtis). Porai riboti vaikų skaičių – tai tas pat kaip gyventi būnant pusiau vienuoliams pusiau šeimynykščiams. Reikia aiškiai apsispręsti kuriuo iš šių kelių eiti – arba į vienuolyną  arba gimdyti vaikų tiek, kiek Dievas duos. Neapsiprendimas kelia įtampą ir žmogui ir šeimai.

11. Kaip spręsti šeimos pajamų, skolų, būsto reikalus – tai antraeiliai ir trečiaeiliai techniniai klausimai. Didžiausios problemos yra santykiai, santykiai ir dar kartą santykiai (t. y. grynas dėmesingumas, teisingas komunikavimas, pagarba, aukojimasis, atleidimas, malonumo teikimas ir kt.). Buitinių klausimų sprendimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo žmonių santykių, komandiškumo kokybės, tarpusavio sinergijos ir subtilaus tarpusavio pasitikėjimo. O buitiniams, ūkiniams, techniniams klausimams žmonijos istorijoje yra begalybė (!!!) sprendimų, paminėsiu kelis:

1. pinigų ABC aiškina kaip valdyti pinigus ir stipriai sutaupyti. Dauguma lietuvių nepaiso elementariausių pinigų valdymo taisyklių. Lietuviai Lietuvoje gyvena ne pagal galimybes!
2. Lietuviai nori gyventi gan komfortiškai (dažniausiai jie to net nesupranta nepalyginę Lietuvos su kitomis šalimis), turi per daug didelius būstus (skirtus daug kartų didesniam žmonių skaičiui) kurie neišnaudojami virsta našta (anot Dalai Lamos, turime vis didesnius būstus ir vis mažiau gyventojų juose). Lietuvoje buvo masiškai pasiimta paskolų, pinigų investuota į akmenis-betoną (namus). Rezultatas – didžiulė finansinė įtampa ir masinė emigracija; žmonėms tie namai nebereikalingi. Reikėjo investuoti į vaikus ir teisingą jų auklėjimą, į žinias ir išmintį, į tarpusavio santykių kokybę, o ne į akmenis.
3. Jei neįmanoma normaliai gimdyti ir auginti vaikų vienoje šalyje – važiuokite į kitą. Žmogus nėra  pririštas prie vietos kaip medis arba akmuo – jis gyva judanti būtybė. Kai avys išėda pievą, eina ieškoti kitos želiančios ganyklos, antraip mirs iš bado. Analogiškai privalo elgtis ir žmonės, jei nėra normalių sąlygų gyvenimui.

12. Tiems kas daugiavaikes šeimas tapatina su bomžais arba kvailiais reikia paklausti ar karalienės (pvz., karalienė Viktorija, turėjusi 9 vaikus ir 42 anūkus) gimdančios daugybę vaikų irgi priklauso šioms kategorijoms? Čia dar reiktų priminti, kad patys turtingiausi pasaulio žmonės yra iš didelių tradicinių šeimų.

13. Kodėl apskritai kyla šie klausimai? Todėl, kad šiuolaikiniai žmonės tapo didžiuliais egoistais, kurie net neįtaria tokiais esą. Šventuosiuose raštuose pasakyta: veiskitės ir dauginkitės. Ir nepasakyta atvirkščiai. Dažniausiai vaikų skaičiaus reguliavimo klausimą kelia nereligingi, ateistiški, egoistiški žmonės, nematantys didžiosios gyvenimo prasmės ir paslapties. Tikinčios visuomenės šeimos visada yra didelės, gimdo daug vaikų ir išlieka per tūkstantmečius, o ateistinės egoistiškos visuomenės išnyksta. Civilizacijai, imperijai, valtybei, tautai visuomenei veikia lygiai tie patys dėsniai kaip atskiram žmogui. Jei žmogus daro kažką prieš gamtą – jis netenka jėgų. Jei didelė žmonių grupė daro kažką prieš gamtą – ši grupė tiesiog susinaikina pati save.

14.  Lietuviška šeima turėtų turėti MAŽIAUSIAI 3 VAIKUS.

Tomas Girdzijauskas www.girdzijauskas.com

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt