Norime priminti vieną, maždaug kelių mėnesių senumo „Naminukų“ istoriją apie tai kaip sulaukėme sukrečiančio skambučio iš moters, gyvenančios Lazdynuose. Ji verkdama dėstė istoriją apie tą rytą lauko katės paliktus tris kačiukus, ir piktą puldinėjančią varną, kuri vienam iš kačiukų nutraukė dalį galinės kojytės...
Tąkart neturėdami vietų, maždaug 3 savaičių kačiukus patalpinome į klinikos stacionarą. Tai buvo didžiulė rizika, nes kačiukai net nemokėjo savarankiškai valgyti, bet kartu tai buvo ir vienintelė viltis išsaugoti... Nors vieną! Ir kaip kibo, taip kibo visa trijulė į gyvenimą! Savaitės bėgyje išmoko valgyti ir darė tai su didžiausiu apetitu (beje, kaip ir dabar!). Tiesa, kačiukai nuo trijų savaičių amžiaus be mamos, atrodė klaikiai, net išmaudžius sekančią dieną pasitikdavo taip lyg būtų išlindę iš purvo balos (tada dar nemokėjo praustis).
Šiuo metu kačiukai jau virš mėnesio gyvena „Naminukų“ buveinėje. Dabar visi trys broliai gerokai styptelėję, jiems apie 2,5-3 mėn., kailiukas dar vietomis pageltęs ir neįgavęs spindesio, bet namų aplinkoje viskas greit pasikeistų, vos keli mėnesiai ir būtų tarsi liūtai karaliai.
Gražuolis Dynas (baltas su tamsiai pilku)- pats drąsiausias šeimos „vyriškis“, vos pamatęs žmogų lipa narvelio grotomis į viršų ir rėkia, kviečia, kad tik greičiau prietum, paglostytum, parodytum dėmesio.
Tumis (tamsiai pilkas su baltu)- pats pūkuočiausias ir stambiausias vados kačiukas, tačiau atsargesnis už kitus ir strimgalviais nepuola jei nežino, kas jo laukia. Kitaip sakant nedidelis, bet gudrutis.
Liunis- kačiukas, kurį nuskriaudė pikta varna. Turbūt nusprendusi, kad jis pats mažiausias ir lengviausiai pasiekiamas trofėjus, ėmėsi būtent jo. Taip, jį sužeidė ir nukirto pusė galinės kojytės, tačiau Liunis laimėjo išgyvenimo kovą! Ir nors savo gabaritais jis gerokai mažesnis už brolius, nemanykit, jiems nenusileidžia. O jo prarasta kojytė? Su tuo jis, matyt, susitaikė tą pačią akimirką kai tai įvyko, ir nusprendė didelės tragedijos iš to nedaryti. Laksto taip pat greitai kaip ir kiti, pusiausvyrą laiko, griūt- negriūna, o ko dar reikia? Na taip, gal tai keistoka, neįprasta, ne itin gražu, bet Liunis turbūt ir nesitiki, kad jį kažkas pamils dėl grožio. Ne, jis svajoja, kad jį pamiltų už kovą, ryžtą, mažos širdelės didelę drąsą ir už tai, kad jis netgi būdamas kitoks- visai ne bailys, už tai kad jis moka žiūrėti savo apvaliom gelsvom akytėm tiesiai žmogui į akis. Ir dar... Na, pažiūrėkit, jo ypatingumas neapsiriboja tik istorija su pikta varna, jis dar ir turi išskirtinę kailiuko spalvą- nei juodas, nei pilkas, nei rainas- o visoks kartu sudėjus! Nebijokit pamilti Liunį, nes jis nebijojo nieko ir labai laukia savo žmogaus.
Jei galite padovanoti vienam iš šių nuostabių kačiukų namus, skambinkite „Naminukams“ 8 648 30077 (Vilnius)! (Jei negalime atsiliepti, parašykite žinutę).
P.s. Atsakingai apsisprendusiems, transportą organizuotume ir į kitus miestus.
