Papasakokite ir jūs savo kelionės istoriją bei laimėkite puikių turizmo prekių įmonės „Lukla“ prizų! Konkurso sąlygos
Dalinamės Kamilės papasakota kelionės istorija!
Kas ta Kolumbija? Mockus ir Didžiulis? Shakira ir Marquezas? Kokainas ir geriljos? Arepos ir futbolas? Mano Kolumbija yra aistringi žmonės ir aguardiente, salsa iki paryčių, džiunglės ir Karibų paplūdimių palmės.
Bogotos oro uostas El Dorado suteikia tikslų pirmą įspūdį, kur atsidūrėte. Ne kubietiški griuvėsiai, bet trūksta nedaug. Pats miestas, žavingai išsidėstęs Andų priekalnėse, siūlo daug įspūdingų apžvalgos aikštelių, tačiau mus keturis šiaip ne taip sutalpinęs mažulyčio taksi vairuotojas paprašo namus pačioje kalno viršūnėje pasiekti pėsčiomis, nes mašiniukas toliau „nebetraukia“...
Vakarėlių kvartalai verda nepriklausomai ar šiandien antradienis, ar šeštadienis. Tiek lauko kavinės, tiek salsos šokių aikštelės – pilnos. Tik šiuolaikine elektronika Kolumbijos jaunimas per daug nesižavi. Ir apskritai, kas čia per šokis vienas šalia kito? Mes šokame tik poromis ir apsikabinę.
Kaip bebūtų, juk ne apie Bogotą šis pasakojimas! Per pora valandų lėktuvu jūs atsidursite tiesiai rojuje – Kartahenoje. Tai šalies šiaurėje įsikūręs vienas pirmųjų miestų, kuriuos rado atvykę ispanų konkistadorai. Galinga tvirtovė ir išlikusi ginybinė siena (kartu su kankinimų muziejumi) liudija apie aršias kovas.
Kartahena žavi siauromis gatvelėmis, kuriose storos močiutės išsinešę plastmasines kėdes žiūri serialus, o jų anūkai basi bėgioja paskui kamuolį. Palmių apsupti skverai su vietinių didvyrių statulomis, kur vakarais vyksta karibietiškų šokių pasirodymai. Neapsakomai graži spalvinga kolonijinė architektūra, su baltomis langinėmis ir ornamentais bei didingos akmeninės bažnyčios. Muzika, sklindanti iš kiekvienų namų ir skleidžianti nesibaigainčios šventės nuotaikas. Krizė? Kokia krizė, kokie finansai? Čia tokios nebuvo ir niekada nebus.
Keliaujame toliau Karibų pakrante į Barankiją – Shakiros gimtinę. Tikrai ne Shakiros pažiūrėti ten vykstame. Sakoma, kad Barankijos karnavalas – antras pasaulyje po garsiojo vyresnio brolio Rio de Janeire, tad reikia patikrinti. Pats miestas visiškai autentiškas ir turistams per daug nenušlifuotas, tad įdomu pasižiūrėti, kaip vyksta gyvenimas. Na o karnavalas – išties audringas ir įspūdingas. Baisu ir prisiminti tuos lotynų šokių „būrelius“, kuriuos mes čia lankome. Tos karibų gražuolės nepakeltų tokio pasityčiojimo iš jų muzikos ir šokių.
Santa Marta – niekuo per daug neišsiskirianti pusiaukelė į Tayronos nacionalinį parką. Keleto valandų žygis per tikrų tikriausias tamsiai žalias džiugles su kabančiomis lijanomis, lipniais vabzdžiais ir neaiškiais garsais veda prie jūros. Cabo San Juan – vienas gražiausių pasaulyje paplūdimių. Atrodo, tam pritaria ir gausybė „backpackerių“ iš viso pasaulio, prie kurių prisijungiame keletui ne pačių patogiausių, bet bent jau egzotiškų naktų hamakuose. Gerai jau gerai, taip pat ir ilgų vakaronių prie laužų su karibietišku romu ir vietinės muzikos ritmais...
Jei netyčia gulėjimas po palmėmis ir jūros gėrybių vakarienės pabostų, keleto valandų kopimas per džiungles akmenų luitais į kalną (pridėkim dar didžiulę oro drėgmę bei karštį) padės atgauti sportinę formą, o jei tokios niekad neturėjote, kitą dieną tą atitinkamai pajusite. Tikslas – paslėptas senas indėnų miestas. Iki Maču Pikču toli, bet ko verta pati kelionė.
Kolumbija – spalvinga ir unikali, džiaugsminga ir svetinga, sujungianti svaiginančius didmiesčius ir pamirštus kaimus, džiungles ir dykumas, Karibų paplūdimius ir istorijos lobynus, ir vistiek kiekvieną kartą pasiliekanti sau dar tiek daug nepamatyto...
Kamilė Gimbutaitė
