Neseniai teko apsilankyti viename „Pasakos" filme - „8 pasimatymai" (8 citas). Filmas pasakoja apie 8 skirtingas istorijas - meilės stadijas. Nuo įprastos simpatijos kitam, iki vienos nakties nuotykio, rutinos, kuri griauna dviejų žmonių draugystės pamatus - santuoką. Kiekviena „mini" istorija puikiai detalizuoja esamą situaciją ir priverčia nusišypsoti, kaip kartais lengvabūdiškai ir neapsvarstytai pasielgiame meilės užvaldyti. Filme nevengiama juodojo humoro, „pošlų" juokelių, kvailų situacijų, į kurias beveik kiekvienas esame pakliuvę. Į filmą verta eiti su antrąja puse, kadangi situacijos tokios pažįstamos, tokios „buitinės", kad neretai pažvelgę vienas į kitą, poros pradeda krizenti - kiekvienas iš mūsų, bent vieną iš šių „meilės stadijų" yra tikrai patyręs. Tai daro filmą artimesnį žiūrovo išgyvenimams, reiškias - įdomesnį. Scenarijaus autoriai ir režisieriai - Peris Romano ir Rodrigo Sorogoyen už šį filmą pelnė Peniskolos komedijos festivalio nominaciją - „nominacija už geriausią pirmąjį darbą".
Galbūt filmo vizualinis apipavidalinimas nieko nestebina, tačiau įdomiai sukurptas siužetas, „mini" istorijos, muzikinis takelis, tiesiog neleidžia atsispirti šiam filmui. Valanda ir trisdešimt penkios minutės tikrai neprailgs. O jei prailgs... Bėgate iš kino salės ir einate ieškoti meilės - ji visada „laksto" kažkur netoliese.
Diagnozė - eiti kartu su savo antrąja puse, arba eiti į pažinčių svetainę, susirasti „pseudo" (arba ne) antrąją pusę, pasiūlyti kartu nueiti į filmą, sumokėti už bilietus, mėgautis filmu, po filmo susimąstyti - kurioje „stadijoje" esate jūs ir jūsų „pseudo" antroji pusė.
Patiks - „Twilight" fanams (vampyrų ten nėra, tačiau filmas tikrai geresnis), dramos mėgėjams, verta nueiti su savo antrąja puse (pasitikrinti savo „meilės stadiją").
Nepatiks - „Avinėlių tylėjimo" žiūrovams, ieškantiems fantastikos (nebent „meilę" traktuojate kaip „fantastiką"), niurzgantiems, jog tokie filmai nuobodūs, nemėgstantiems ispanų kalbos.
