Miestas – gyvas organizmas, kurio svarbiausi organai – ten gyvenantys žmonės. Kiek gerai jausimės gyvendami jame, priklauso tik nuo mūsų pačių. Nes miestą gali kurti kiekvienas. Prie vienos akcijos kviečiantys prisijungti Betono vaikai – judėjimas už geresnį miestą – kalbina Laimikio kūrybinės grupės narę Jekateriną apie miesto įvaizdžio kūrimą.
Kas yra laimikis.lt ir kokia jo patirtis miesto iniciatyvų organizavime?
Laimikis.lt yra kūrybinė grupė, kurios tikslas yra gaivinti viešąsias miesto erdves, inicijuojant sąveiką su įvairiomis miesto bendruomenėmis. Per ketverius egzistavimo metus spėjome surengti kelias iniciatyvas, kurios buvo sėkmingai eksportuotos į Lietuvos ir užsienio miestus. Viena iš jų – kiekvieną vasarą organizuojamas miesto žaidimas „Burbuliatorius“, kurio metu miestelėnai užtvindo „užmirštas“ miesto erdves muilo burbulais. Iniciatyvos tikslas buvo atgaivinti tas miesto erdves, kurios dėl įvairių priežasčių nustojo būti aktyviai lankomos. Šios iniciatyvos ypatumas yra jos periodiškumas („Burbuliatorius“ vyksta kas antrą vasaros pirmadienį), ir tai, kad joje vienu metu dalyvauja virš 15 Lietuvos ir užsienio miestų. Mums pavyko ne tik suburti panašią problemą savo miestuose turinčius miestelėnus, bet ir išplėtoti laisvalaikio formą, kuri džiugina ne tik vaikus, bet ir suaugusius. Plėtojant šią ir kitas idėjas mums labai svarbus pirmiausiai pačių miestelėnų palaikymas – mat savo iniciatyvas adresuojame jiems. Be to, mūsų grupė yra atvira, ir mes džiaugiamės, kai mūsų akcijų dalyviai virsta mūsų kolegomis.
Kas yra miesto veidas/įvaizdis, kaip jį apibrėžtum?
Tai visuma elementų, kurių dėka miestas yra atpažįstamas: nuo šrifto, naudojamo gatvių pavadinimams užrašyti ir graffiti piešinių iki garsių architektūrinių objektų. Įdomu tai, kad atpažįstamumas dažnai glūdi smulkmenose: įsimenamos formos suoliukas, ypatingas garso landšaftas, kuris išskiria miestą iš kitų, praeivių žvilgsniai ir jų judėjimo tempas, ir t.t. Prie miesto įvaizdžio, be abejo, prisideda ir istoriniai įvykiai, ir šiuolaikiniai renginiai. Nors „miesto veido“ sąvoka man primena spindintį fasadą, už kurio slypi nerestauruotas, bet vaizduotę žadinantys vidiniai kiemai – kur verda gyvenimas.
Kas turėtų formuoti miesto veidą: administracija ar miestelėnai?
Formuoti miestą turi abi pusės, mat vieni turi tam išvystytus įrankius ir resursus, o kiti turi įžvalgų apie kasdienes miesto problemas ir potencialą, bei sumanymų, ką ir kaip galima patobulinti. Aktualesnis klausimas, kaip užtikrinti produktyvią sąveiką tarp administracijos ir miestelėnų? Kokie galimi bendradarbiavimo formatai? Turime ko pasimokyti iš kitų miestų: pavyzdžiui, Berlyne sėkmingai funkcionuoja miesto administracijos inicijuota programa (neighbourhood management), kuri skirta kai kurių gyvenamųjų rajonų vystymui, įtraukiant vietines bendruomenes ir atsižvelgiant į juos poreikius. Iniciatyva panaudoti Europos Sąjungos lėšas mažų miesto bendruomenių poreikiams kilo iš savivaldybės, tačiau niekas neišmano kasdienių rajono poreikių geriau nei tų vietų gyventojai. Šios sąveikos rezultatas stulbinantis: per porą metų įrengtas rajono apšvietimas, sutvarkytas nedidelis kanalas ir jo pakrantės, įkurtos žaidimo aikšteles.
Kokias matai liekamasias vertes iš miestelėnų-miestelėnams iniciatyvų?
Skiriu kelis iniciatyvų tipus: trumpalaikės iniciatyvos, tokios kaip flashmobai, akimirksniui pakeičia kasdienius naudojimosi tam tikromis erdvėmis scenarijus. Pavyzdžiui, laukimo salėse rengiami šokių flashmobai demonstruoja, kad šios erdvės gali būti išnaudotos kitaip, nei įprasta. Be to, trikdydamos kasdienę rutiną, trumpalaikės akcijos neretai virsta teigiamų emocijų „bombomis“. Kitas tipas – ilgalaikės iniciatyvos, kurios gali pakeisti miesto erdvių funkcijas ir naudojimosi tomis erdvėmis ritualus.
Kokias savybes turi turėti iniciatyva, kad ji būtų sėkminga?
Atvirumas – t.y. galimybė įsitraukti į iniciatyvą kiekvienam miestelėnui, siūlant naujas iniciatyvos formas ir vystymo trajektorijas. Ilgiausiai gyvuoja tos iniciatyvos, kurios reaguoja į realias miesto problemas: nuo tiesioginio kontakto su kitais žmonėmis trukumo iki „mirštančių“ miesto zonų, kur miestelėnai nustoja lankytis, atsiradimo.
Ko reikia miestui, kad jame pradėtų vykti tokios akcijos?
Aktyvių žmonių, kurie moka įkvėpti kitus (patirtis rodo, kad itin sėkmingai veikia nedidelės aktyvistų grupės); gerai išvystytos komunikacinės platformos, kuri būtų naudojama kaip miestelėnų informavimo priemonė; dialogo su miesto administracija, kuri ne tik suteiktų leidimus veikti viešosiose erdvėse, bet ir prisidėtų prie informacijos sklaidos; bendradarbiavimas su kitomis aktyvistų grupėmis ir organizacijomis, kurios palengvintų sumanytų idėjų įgyvendinimą.
Kaip pasikeitė miestelėnų iniciatyvos ir jų įsitraukimas per paskutinį dešimtmetį Lietuvoje?
Miestelėnai ėmė laisviau ir drąsiau naudotis viešųjų erdvių teikiamų potencialu: pavyzdžiui, ima rengti rytines kavos gėrimo ceremonijas, rengia žaidimus (pvz. frisbee) miestų parkuose, organizuoja laikinas kūrybines platformas miegamosiose miestų rajonuose ir t.t. Pastaruoju metu vis dažniau tenka sutikti entuziastingų aktyvistų, kurie norėtų prisidėti prie pokyčių mieste.
Geriausios pasaulio miesto veido formavimo iniciatyvos.
Paminėsiu ne geriausiais, o tas, kurias iš karto prisiminiau. Labai patinka „partizaninės sodininkystės“ (guerilla gardening) judėjimas, kuris itin aktyviai vystosi Didžiosios Britanijos miestuose, o Vokietijos miestuose paskatino „partizaninės daržininkystės“ judėjimą. Miestelėnai patys kartografuoja apželdinimo reikalaujančias miesto erdves ir savo jėgomis jas apželdina, kartais labai netikėtais augalais. Akcijos šarmą didele dalimi sudaro netikėtumo ir slaptumo prieskonis. Šių akcijų dalyviai nesiekia formuoti miesto tapatybės, tačiau jų metu pačių miestelėnų pastangomis pagerinamos gyvenimo tam tikruose rajonuose sąlygos.
Kita iniciatyva iš visai kitos srities. Stambului tapus Europos kultūros sostine, buvo sukurtos internetinės platformos, kurios ne tik informuodavo kitų šalių gyventojus apie šiame mieste vykstančius renginius, bet siūlė lankytojams galimybę patiems paskelbti kvietimus ir informaciją apie renginius savo šalyse. Šios platformos buvo intensyviai atnaujinamos ir veikia iki šiol: jos virto itin naudingu informacijos apie Europoje rengiamas programas ir iniciatyvas šaltinius. Veiksmingų elektroninių platformų dėka turkams pavyko sukurti Stambulo, kaip atviro iniciatyvoms miesto, įvaizdį. Be to, jie sukūrė produktą, kurį naudoja kitų šalių gyventojai.
Zombių eisena pasaulyje vyksta 10 metų, pernai Australijoje susirinko 10 000 dalyvių. Kokių manai ji sulauks reakcijų Vilniuje?
Prognozuoti sunku, greičiausiai iniciatyvą palaikys pirmiausia jauni žmonės, ir žinojimas apie akcijos sėkmingumą kituose šalyse gali pakaitinti potencialių dalyvių smalsumą. Galų gale, tokio tipo akcijos yra galimybė nekasdieniškai praleisti laiką susitinkant su bendraminčiais, kurie gali tapti jūsų bendražygiais plėtojant naujas iniciatyvas.
Zombių eisena – visame pasaulyje populiarus teatrališkas Helovyno įvykis, kuriame dalyvauja visi, norintys! Tereikia persirengti, nusigrimuoti, išeiti į miestą ir įsijausti į zombio vaidmenį. Susirinkime kartu, kad sau ir praeiviams suteiktume pramogą!
Smegenų ištroškę zombiai spalio 29-ą, 19 val, pajuda nuo Coffee Inn‘o (Pilies g. 3) link baro MyBar (Basanavičiaus g. 3). Į eiseną kviečia judėjimas už geresnį miestą Betono vaikai!
