Yra „Euroviziją“ mėgstančių, yra jos nekenčiančių, yra jai apatiškų – ir esame mes – avantiūros vardan pasiryžę bet kokiu įmanomu būdu pasiekti Diuseldorfą. Misija nebūtų tokia sudėtinga, jei jos planavimui būtų buvusi skirta daugiau nei viena diena... O jei tiksliau – trečiadienis (gegužės 11-oji) – trys dienos iki renginio. Istoriją reiktų pradėti būtent nuo to lemtingojo trečiadienio.
16:02 val. – skambutis. Džiugus balsas ragelyje sarkastiškai paklausia: „Ką veiksi savaitgalį?“ Nespėjus atsakyti, toliau tirada pila džiugųjį pasiūlymą: „Nori dviejų bilietų į „Euroviziją“? Finalą. Diuseldorfe. Viešbutis, patekimas į koncertą, tik kelionės bilietus reiks nusipirkt. Nori? Nori? Per valandą reikia tavo sprendimo“.
Visi tikri avantiūristai žino, kaip po tokių žodžių užkaista kraujas. Jo kunkuliavimas viduje išsivysto į keletą džiaugsmingų šuolių į orą bei garsų ir labai įtikinamą „Taip!“. „Eurovizija“ ir Diuseldorfas tampa vienintele mintimi galvoje, juk dar niekada nebuvau Vokietijoje, reikia susirasti kompanioną kelionei, bilietus, susitarti dėl laisvadienių. Akimirką atrodo, kad viskas lyg migla plaukia pro šoną ir švelniai ramina, bet tik akimirkai – suplanuoti kelionę į turistų užgultą miestą likus vos kelioms dienoms iki jos – iššūkis net ir labiausiai patyrusiam keliauninkui.
Pirmąjį rūpestį nubraukia toks pat azartiškas draugas iš Latvijos. Deja, bilietai taip lengvai nepasiduoda. Skrydžiai į Vokietiją iš Vilniaus (ar net Rygos!) jau seniai išpirkti, pasitarus pasirenkamas maršrutas: Vilnius-Ryga-Talinas autobusu bei skrydis iš Estijos sostinės tiesiai į „vos“ 70 kilometrų nuo Diuseldorfo esantį Weeze miestelio oro uostą. Bilietus nusiperkame jau kitą dieną – likus vos daugiau nei parai iki skrydžio, vadovai avantiūrai suteikia žalią šviesą. Autobusas palieka Vilnių 22:00 val. ketvirtadienio vakare.
Po aštuonių valandų kelionės, oro uostas, 9:42 val. beveik keturių valandų laukimas tuoj bus pakeistas estišku kvietimu laipinimui į lėktuvą. Istorija tęsis Vokietijoje nepriklausomai nuo oro prognozės! :)
