Mariaus Jonučio knygos „Slibinas Jurgis ir kitos istorijos“ pristatyme nuoširdžiai diskutavo pats knygos autorius, leidinio vadovė A.Korsakienė ir knygos „Tortas“ autorius M.Vilutis.
A.Korsakienė knygos autorių apibūdino, kaip labai respektabilų žmogų, Lietuvoje ir užsienyje pripažintą dailininką. Ne kartą savo darbus pristatęs Lietuvoje jis buvo pakviestas į Berlyno literatūros festivalį, bet jau kaip rašytojas. Ten jis sėkmingai dalyvavo ir neliko nepastebėtas – netgi į pagrindinį prizą pretendavo. Mariui Jonučiui kaip asmenybei ir kūrėjui duotas originalus požiūris, o mokėjimas pakankamai atvirai ir tiksliai į viską pažiūrėti yra svarbiausia.
Pokalbio metu šypsena ir keliais komentarais palaikiusi savo vyrą Nomeda Marčėnaitė neslėpė pasididžiavimo savo vyru. Ir apgailestavo, kad dabar gražu – tolygu banalu. Kalbėdami apie grožį, diskusijos dalyviai lyg akmenį mestelėjo ir į Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) daržą, pritardami vienas kitam, kad ŠMC ne tik neleidžia paišyti gražiomis spalvomis, bet ir apskritai piešti.
Knyga „Slibinas Jurgis ir kitos istorijos“ M.Jonučiui jau trečioji. Pirmoji buvo eilėraščių knyga, antroji – „Kirminas paukštis: tavo pirmoji knyga apie skraidymo meną“. Diskusijos metu pristatytos knygos siužetai susipina su kasdieniniais epizodais. Knygos vadovė netgi pastebėjo, kad pats to nežinodams Marius Jonutis tęsia Voltero tradicijas. Knyga lengvai skaitoma, aiški ir patogi skaitytojui.
Deja, tik per klaidą leidykla nepažymėjusi jos N–14, teigė A.Korsakienė. Taigi suaugusieji ją gali skaityti drąsiai. Šia tema Marius Jonutis prasitarė, kad labai nemėgsta literatūros ir apskritai meno skirstymo – suaugusiems ir vaikams. Kai kurie vaikai jau nevaikiškai suaugę,o kai kurie suaugę yra dar visiški vaikai, – patvirtino knygos autorius.
Apokalipsės siužetas knygoje pasirinktas dėl laikmečio atitikimo, todėl autoriui buvo lengva susidoroti, sugretinti šiuos laikmečius. O paklaustas apie knygoje nugalėtą slibiną paaiškina, kad nors nugalėtas jis ir buvo, bet niekur neišnyko, todėl bet kada vėl gali pasireikšti. Knygoje atsiskleidžia ir Mariaus feministiškoji pusė – moterų draugas, – tai pripažino ir Nomeda Marčėnaitė.
Knygos pristatymo metu M.Vilutis patvirtino, kad ši knyga daug gražesnė ir geriau parašyta. Knygos „Tortas“ autoriaus manymu M.Jonutis artimas viduramžiams. Nors patikino, kad tai tik paprasčiausias sutapimas ir pasidžiaugė, kad Mariui duota laisva valia kurti save patį. Marius Jonutis pripažįsta, kad ne tik pasauliui, bet ir žmogui tobulėti yra kur – ir tai jis puikiai parodo savo kūryba. M.Vilučiui pats gražiausias knygos paskutinis puslapis, kuriame šmaikštaudamas jis įžvelgė didžiulę meilę gyvenimui ir Nomedai.
Iki ašarų auditoriją prajuokinusi diskusija, iš tiesų, buvo labai nuotaikinga ir šilta. Tos šilumos, gerų emocijų ir spalvų netrūksta ir knygoje: „Aš turiu teisę paišyti gražiomis spalvomis“, – rašo Marius Jonutis. Ir, iš tikrųjų, šią teisę turime kiekvienas iš mūsų.
