Dvi paros nenutylančios roko muzikos skambesio, besišypsančių veidų, nežinia, ar rokerių, ar saulės dėka įkaitusio oro, vėsaus ežero bei nuostabios gamtos... Tai – „Roko naktys“!
Dar dabar mintyse skamba šio festivalio himnas, kurį per dvi dienas teko išgirsti turbūt daugiau kartų, nei mūsų Tautišką giesmę per metus. Didžiulio kepamo jaučio kvapas vis dar kutena nosį, o einant pro bet kokius vartus rankos savaime kyla praskleisti savo rankinę, užtikrinti, kad neturime nieko neleistino.
Dienas praleidome mirkdami Zaraso ežero vendenyje, stebėdami drąsuolius, nutarusius išbandyti savo jėgas šliuožiančius ant vandens slidžių, ar ant didžiulės padangos. Ramesnieji turėjo galimybę išbandyti kitas vandens pramogas – vandens dviračius, ar pasiplaukiojimus baidare.
Neabejoju, kad niekam nebuvo laiko liūdėti ir belieka tik spėlioti, kiek festivalio svečių grįžo namo visai kitokie, nei juos paliko – šventėje visi turėjo galimybę pasipuošti ekstravagantiškomis šukuosenomis (žinoma, jei negaila vėliau jas išdarkyti purtant galvą prie scenos), pasidaryti laikinas ar ilgalaikes tatuiruotes, įsiverti auskarus.
Pajutę jėgų antpūdį galėjo jį palikti vandens tinklinio aikštelėje, ar dalyvaudami virvės traukimo varžybose.
Naktinė festivalio programa taip pat neleido nė minutei prisėsti – viena po kitos scenoje pasirodė garsiausios roko muzikos atlikėjų grupės, susilaukusios gausių melomanų šūksnių ir ovacijų.
Tranki muzika, įkaitę rokeriai, nuostabus oras – ar gali reikėti dar ko nors? Juk tai – „Roko naktys“!!!
