S13. Aš tai atlaikiau, o tu?

„I just don’t know what to do with myself.“ Tai turbūt pagrindinė mintis, kuri be perstojo sukosi mano mintyse tuo metu, kai vėlyvą šeštadienio vakarą Spartos festivalyje įnirtingai trypčiojau eilėje prie visų taip mėgiamo laimės suteikiančios skystos duonos gėrimo. Jau galiu įsivaizduoti, ką  pagalvojai! Ne, ne ir dar kartą ne! Galiu persižegnoti ir, kad būtų dar dramatiškiau, apeiti keliais bažnyčią, bet nesu jau tokia priklausoma nuo alaus, kad neturėčiau kur dėtis. Tiesa slypi visai ne kažkur anapus, o čia pat – nesu hardcore ar techno muzikos propaguotoja ir tuo labiau gerbėja, bet privalėjau kaip paklusni spartakietė iškęsti šią mano ausiai ne itin malonią procedūrą, kad sulaukčiau vieno iš šiuo metu man įdomiausių ir klausomiausių elektroninės muzikos kūrėjų. Sakoma, (na gerai, kol kas bent jau aš taip sakau), per kančias į S13. Kas tas S13?! Tamsuoli, nedaryk mamai gėdos – švieskis! Tiems, kas vis dar nesupranta: S13 (kitaip dar žinomas kaip tiesiog Justinas Mikulskis) – novatoriškas ir unikalus, skaidriai gilaus proto bei beribės fantazijos kupinas elektroninės muzikos atstovas, vadinamas Lietuvos drum’n’bass ateitimi. Vos nepradėjau šokti laimės  šokio, kai pagaliau į Atlaikyk sceną prie pulto pakilo S13. Žinojau iš anksto – pakilsim virš kasdienybės ribų, siekdami higher dimensional space. O buvo tikrai kosmiškas pasirodymas! Justinas Mikulskis užbūrė, užhipnotizavo ir atvėrė savo pasaulį tiems, kas suprato jo perduodamas emocijas, mintis ir sugebėjo įsigilinti į grojamą muziką, surandant joje dalelę savęs. Ir visai nesvarbu, kad palyginus nelabai vykusiai buvo išdėstytas line up’as “Atlaikyk” scenoje (pernelyg daug skyrėsi dj’ų grojami muzikiniai stiliai) ar kad S13 pasirodymo laikas – ankstyvas sekmadienio rytas. Jo nauja gyvybe pulsuojanti bei efektingai paveikianti sąmoningo žmogaus emocinę būseną muzika užliejo susirinkusią publiką nuo pat pradžių iki paskutinės naujai iškepto set’o sekundės. Visgi, aš nebūčiau aš, jei nepasigrobčiau S13 “LIVE” interviu vos jam nulipus nuo stage’o ir štai tau suteikiu unikalią galimybę pasijusti Justino Mikulskio kosminės odisėjos laivo įgulos nariu. Interviu su S13 Tave žmonės žino kaip S13 (Secret Thirteen Music). Kodėl pasirinkai būtent tokį slapyvardį? Iš tiesų skaičius trylika lydėjo mane visą gyvenimą. Jį matydavau elementariuose dalykuose, smulkiose detalėse. Pavyzdžiui, būdavo, pažiūriu į laikrodį telefono ekrane ir jis rodo 13:13 h arba trylika sekundžių. O šiaip aš visą laiką buvau gan uždaras, toks keistas žmogus – paslaptis, tai gal ir dėl to gavosi tokia kombinacija S13, kuri užburia žmogų ir jam smalsu išsiaiškinti, ką reiškia ši raidės ir skaičiaus kombinacija. Tau yra beveik 24 metai (dėmesio moterys – rugpjūčio 8 d. Justino gimtadienis!). Tai tikrai nėra daug, o jau esi gerai žinomas tarp elektroninės muzikos kūrėjų ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Kada pradėjai savo muzikines klajones? Turbūt kiekvieną kartą  į šitą klausimą atsakau skirtingai, nes nuolat galvoju, kada pradėjau klajoti po muzikines erdves. Galima sakyti, kad pirmą  kartą su kuriama muzika susidūriau prieš dešimt metų, kai man buvo trylika metų (va, ir vėl – skaičius 13 :). Pamenu, tada draugui parvežė Play Station kompiuterį ir pradėjom kurti elementarius garsus, derinti juos tarpusavyje. Aišku, iš pat pradžių tai buvo vaikiški bandymai, kaip kasečių įrašinėjimas ir platinimas kaimynų pašto dėžutėse, tačiau nuo to viskas ir prasidėjo. Kada buvo tavo pirmasis debiutas prie pulto? Aišku, to pirmojo karto tikrai neįmanoma pamiršti. Jis buvo visai ne per seniausiai mano gimtajame Panevėžyje renginyje "Kalėdos Garsiai 2008". Galiu pasakyti, kad jaudulys buvo mane užvaldęs nuo rankų iki kojų. Jaučiausi visas išmuštas prakaito. Pamenu, ėmiau kompaktą ir jis nuolat slydo man iš rankų. Buvo išties baisoka. Tačiau, galiu drąsiai teigti, jog ir iki šiol kiekvieną kartą, eidamas į sceną, jaučiu tą jauduliuką. Užlipu ant scenos ir kartais net negaliu pažiūrėt į minią, nes aš nuolat išgyvenu savo muziką ir kartais, jei ji būna liūdnesnė, man būna tiesiog sunku žvelgti į publiką, nes nežinai niekad: priims ar nepriims tavo muziką. Aš jaučiu, kad turiu specifinį, unikalų skonį muzikoje ir tas jaudulys, prieš lipant ant stage’o ir einant prie pulto visad yra ir nemanau, kad kadanors mane paliks. Galiu išduoti paslaptį, kad buvo kartų, kai daug labiau jaudinausi, nei pirmąjį kartą stodamas prie pulto. Didžiausias jaudulys, kuris labiausiai buvo mane apėmęs, tai buvo Varšuvoje, kai reikėjo apšildyt Instra:mental. Įsivaizduok, žmonės, įžymūs pasauliniu mastu, o tau reikia apšildyt publiką ir ją tinkamai paruošti jų pasirodymui. Visai neseniai išleidai "Yourself EP". Kokie tavo artimiausi projektai? Kol kas noriu pirmiausia užsiimti tokiais gan biurokratiniais dalykais – statyti įrašų kompanijos pamatus. Taipogi, aišku, planuoju įsigyti naujos technikos, nes ruošiuosi sėst prie albumo kūrimo ir išleidimo, kurį aišku norėčiau nevaržomai išleist pats sau, nes tiesiog muzikos verslas visam pasaulyje yra labai baisus. Teko pačiam ne kartą susidurti su tuo ir dažnai daug žmonių sako: išsileisti savo muziką savo lable’e, not fair deal ir pan., bet kai aplinkui žmonės vieni kitus nuolat apgaudinėja, (ypač jaunus žmones), tai nematau čia nieko blogo. Kas tau yra muzika? Sunku pasakyti. Aš dažniausiai į ją žiūriu iš dviejų pusių. Muzika tai ir meno kūrinys, ir tuo pačiu fonas. Manau, muziką galima prilyginti paveikslui, nes dauguma kūrėjų kūrybos proceso metu įdeda kuo įmanoma daugiau savęs ir nupiešia skaitmeninę paveikslo versiją. Man muzika asocijuojasi su vizijom, piešiniais, pojūčiais, emocijomis. Dažniausiai kuriu pagal matytus, išgyventus, patirtus vaizdus: leidžiasi miškuose saulė arba tokie keisti dalykai, kaip naktį važiuoju ir žiūriu pro mašinos liuką ir matau kažką neįprasto, kas kito akies net nepatrauktų. Kokiems žmonėms skirta tavo muzika? Visiems pasaulio žmonėms. Tačiau yra lemta arba nelemta jiems suprasti mano kuriamą muziką.  Žinoma, labai norėčiau, kad ji pasiektų kuo daugiau žmonių  ne tik ausų, bet ir širdžių, protų, nes aš tikiu ir jaučiu savyje kurdamas muziką, kad įdedu tai, ko reikia šiuolaikiniam žmogui, kuris tiesiog jaustųsi gerai. Ką  pasakytumei žmonėms, kurie teigia, jog elektroninė  muzika yra vartotojiška ir primityvizmo viršūnė? Oi, aš labai dažnai susiduriu su šiuo teiginiu, ypač iš gyvos muzikos atlikėjų. Bet kokiu atveju aš taip nemanau, nes visam briliantiškam elektroninės muzikos garsui reikia skirti daug laiko ir didelio bagažo fizinių, teorinių bei kai kuriais aspektais matematinių žinių kaip sukurti tą elektroninę muziką. Manau tai atima lygiai tiek pat daug laiko, kaip ir, pavyzdžiui, išmokti groti gitara, būgnais. Tie žmonės, kurie nuvertina elektroninę muziką ir taip teigia, tikriausiai nėra gyvenime susidūrę su ja, jos gamyba, nes gal kai kuriem atrodo, kad reikia sudėt kažkokius tai garso takelius ir viską tiesiog paleisti groti. Apskritai, manau, kad visa muzika ir jos istorija yra svarbi. Apibūdink save 3 žodžiais. Gilus, unikalus ir geras.Aš  tikrai labai geras (šypsosi). Koks yra tavo gyvenimo moto? Labai daug svajoti ir tikėti gyvenime viskuo, ką tu darai. Niekada negalvoti, kad pasirinkau ne tą gyvenimo kelią ar padariau ne taip, nes gal galėjau kitaip. Visada būti užtikrintam tuo, ką darai. Kaip tau Spartakiados festivalis? Kokybės prasme labai geras. Džiugu, kad ypatingai daug dėmesio skirta aukštos kokybės įgarsinimui, ypač pagrindiniam Spirk stage’e. Įdomus tikrai. Labai patiko, kad tuo pat metu vyksta ir įvairios sporto varžybos, kaip “DJ Golas” ar “Dj Kablys”. Atlikėjai, aišku, parinkti labai skirtingi ir įvairūs. Kokių  atlikėjų pasirodymų labiausiai laukei “Spartakiados” festivalyje? Žinoma, kad Golden Parazyth su K@, nes jie savo srityje yra geriausi. Juk tarp Lietuvos dj’ų niekas nedainuoja ir tuo pat metu nedj’auja. Taipogi, visai smagiai Omal’o paklausiau, nes anksčiau buvau klausęs jo mix’o ir norėjau pamatyt jo pasirodymą, kuris man tikrai patiko ir paliko gerą įspūdį. Kaip vertintumei savo šiandieninį pasirodymą? Nesakyčiau, kad tai geriausias mano pasirodymas, nes buvau išties jau pavargęs (visgi ankstyvas sekmadienio rytas) ir negalėjau labai judėt, įsijaust kartu su publika. Taip gal norėjosi daugiau žmonių pasirodymo metu, šiek tiek gyvesnio stage’o. Viską susumavus galiu teigti, jog tai nebuvo vienas geriausių ar būtent prasčiausių mano pasirodymų. Kaip tavo kosminės moters paieškos Spartoje? Aš, aišku, dažniausiai pasakau ir tikiuosi, jog manęs ieškos. Neradau! Su moterim ir su meilėm man labai yra sudėtinga, nes per daug galbūt noriu iš tų paieškų. Labai noriu rasti idealą, bet kolkas esu vis dar paskendęs kosminės moters paieškose. Ačiū  Justinai, kad nepasididžiavai ir suteikei progą  pasidalinti mintimis apie save ir savo kuriamą  muziką. Big ups for you! Kuo didžiausios sėkmės tolimesniuose muzikiniuose klajojimuose ir linkiu surasti kosminę moterį! Na, o tau, mielasis skaitytojau, norėčiau pasakyti, kad vyliuosi supratai, kas per didis kosmonautas yra mūsų S13 ir tikiuosi, kad kuo greičiau bėgsi į kibernetinę  erdvę tučtuojau ieškoti S13 kuriamos muzikos, jei iki šiol ji nebuvo tavo playliste. Viską tu gali rasti čia: http://www .s13yourse​lf.org http://www .soundclou​d.com/S13 O kolkas aš tau siūlau štai ką: šokam į "time travelling machine" ir grįžtam atgal? Su meile, Simona Bielskytė. Fotografija Rūtos Jankauskaitės