Paskutinį rugpjūčio šeštadienį „Kinas po žvaigždėmis" mus nustebino „skaniai patiekta" vokiška komedija - „Virtuvė sielai" (Soul Kitchen). Taip pat nelauktai „nustebino" lietus ir pabjuręs oras, tad turėjome persikraustyti į „Pasaka" kino teatrą. Nieko itin baisaus, žinant kiek teigiamų emocijų projektas „Kinas po žvaigždėmis" suteikė mums, žiūrovams šią vasarą. Salė buvo pilnut pilnutėlė, netrūko ir užsieniečių, kurie itin teigiamai vertino Lietuvoje rodomus filmus.
Šviesos pritemo ir prasidėjo. Filmas pasakoja apie jauną graikų kilmės vokietį Zinosą (akt. Adam Bousdoukos), kuris turi savo nuosavą restoraną, įkurtą sandėlyje. Jaunuolis neturi žalio supratimo apie kulinarinius sugebėjimus, o iki kulinaro guru Jamie Oliverio jam dar tik pasvajoti. Tačiau jaunuolis nepraranda entuziazmo ir viską bando kompensuoti šilta nuotaika. Maistas neskanus, tačiau šilta nuotaika klientus pakeri. Jaunuolio „apetitas" pinigams didėja, kaip ir kliento noras skaniai pavalgyti. Tad jis nusprendžia pasisamdyti profesionalų virtuvės šefą - turką Šeiną (akt. Birol Ünel). Jis nors ir būdamas itin didelis karštakošis pakeičia viską nuo pagrindų - restorane atsiranda įvairesnių patiekalų, daugiau naujų klientų, restorano apyvarta auga kaip ant mielių. Viskas atrodo taip gražu, bet... Netikėtai Zinosas sužino, kad iš kalėjimo paleidžiamas jo brolis Ilajus (akt. Moritz Bleibtreu), jo gyvenimo meilė išvyksta dirbti į Šanchajų, mokesčių inspekcija „ėda nervus", o dar tas nugaros skausmas...
Taigi, problemų Zinosui tikrai netrūksta.
Visas filmas kaip vaikiška pasaka, kur visada žinai, kad pabaiga bus graži ir laiminga. Joje gausu nuotykių, kurie džiugins kiekvieną, nepaliks abejingų. Humoras taip pat itin subtilus ir ne toks banalus, kokį esame įpratę matyti holivudo filmuose. Nors nevengiama „pošlo" humoro, bet jis čia labai tinka.
Gal šiek tiek nuvylė pabaiga, kuri buvo tokia statiška, kaip ir minėjau - pasaka su gražia pabaiga. Tik tos pabaigos... Minimumas. Na čia žiūrint, kuriuo kampu pažiūrėsi, kitiems, tai galbūt pati geriausia pabaiga tokiam filmui.
Likau maloniai nustebintas garso apipavidalinimu - aštuntojo dešimtmečio muzika. Ji skambėjo beveik visą filmą ir atrodė, kad paspaudei „Play" ir judi kartu su visu filmu. Ir jokių „Stop" nesinori spaust.
Personažai labai charizmatiški, o ypač pagrindinis - Zinosas (akt. Adam Bousdoukos), į kurį vien žiūrint norisi juoktis (viename interviu per Venecijos kino festivalį jis užsiminė, kad ilgai dirbo su savo veido mimika, kad atrodytų kuo „įdomesnis" žiūrovams).
Kitas personažas - senukas Sokratas (akt. Demir Gökgöl), kurio replikos ir pasisakymai juokino viso filmo metu.
Diagnozė - į filmą verta eiti tiems, kas esate pasiilgę nebanalaus humoro, nebijote šeimininkauti virtuvėje, o šiaip visiems, kurie mėgsta komedijas ir nebijo filmo su užrašu „pagamintas Europoje".
Patiks: bandantiems „įsilieti" į nuosavą restoranų / užkandinių ar panašią rinką, Jamie Oliverio ištikimiems „fanams", mėgstantiems kuistis virtuvėje.
Nepatiks: terminatorių gerbėjams, alergiškiems europietiškam kinui (vien dėl pavadinimo „europietiškas), neturintiems humoro jausmo (tokių dar yra ? ), paniškai bijantiems virtuvių.
Ačiū „Pasakai" už puikų šeštadienio vakarą!
