Šeštadienį Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta naujausia Algimanto Čekuolio knyga „Mūsų slaptieji ir dramblys bute“, pasakojanti apie Lietuvos karių kasdienybę Afganistane.
„Prie ko čia Lietuva?“, – A. Čekuolis nuspėjo kai kurių žiūrovų abejones. Dažnai klausiama, kodėl lietuviai kariai sunčiami į pavojų tolimoje šalyje, kuri mums lyg ir nieko blogo nepadarė. „Jeigu užduodate sau tokį klausimą – esate protingas“, – pastebėjo autorius.
Susirinkusiems buvo primintas penktasis NATO sutarties punktas – jei užpuolama viena Aljanso valstybė, jai padeda visos kitos. 2001 m. rugsėjo 11 d. talibų valdžios Afganistane remiama teroristine ataka buvo užpulta JAV. Dabar, pasak Afganistane medžiagą savo naujajai knygai rinkusio žurnalisto, tai Lietuvos garbės reikalas nusiųsti savo sąjungininkei pagalbos.
„Ar žinote, kiek NATO kainuoja išlaikyti naikintuvus Zokniuose? Pusantro milijono per mėnesį. Ar tai tik už mūsų gražias akis? Mūsų akys gražios, bet ne tiek“, – ironizavo A. Čekuolis, pasakodamas apie Lietuvos įsipareigojimus.
„Lietuva nuo Mindaugo laikų niekada neturėjo stipraus sąjungininko“, – pastebėjo jis. Ir būtent jo mums trūko, kai reikėdavo apsiginti nuo svetimų kariuomenių.
Charizmos ir žiūrovų dėmesį prikaustančios iškalbos kaip visada nestokojęs A. Čekuolis, atsakinėdamas į susirinkusiųjų klausimus, užsiminė besiruošiantis rašyti ir savo autobiografiją, tačiau suabejojo dėl pavadinimo: „kaip pavadinti? Autobiografija? Būtų neidomu“.
„Gal tiesiog Čekuolis?“, – pasiūlė pristatymą vedęs V. Radzevičius.
Ir sprendžiant iš sausakimšos konferencijų salės ir ovacijų, net ir pavadinta paprasčiausiai Autobiografija, kita Algimanto Čekuolio knyga būtų sėkminga ir skaitoma.
