Ekspertai įvardino tikruosius Rėkyvos ežero naikintojus

Vis labiau senkantis Rėkyvos ežeras, esantis Šiaulių miesto pietrytiniame pakraštyje, ir aplink jį plytinčios pelkės jau kuris laikas verčia nerimauti tiek vietos žmones, tiek valdžios atstovus. Ir ne be priežasties, nes blogėja rekreacijos sąlygos, mažėja galimybių panaudoti ežero vandenį Šiaulių miesto ir aplinkosauginiams tikslams, taip pat didėja tikimybė prarasti ežerą, kaip natūralų vandens telkinį. Dėl spartaus Rėkyvos ežero seklėjimo labiausiai kaltinamas šalia jo esantis eksploatuojamas Rėkyvos durpynas. Tačiau pasirodo kaltininkų derėtų ieškoti kitur. 2004-2008 metais buvo atliktos kelios ežero būklės ir durpyno įtakos jai mokslinės studijos. Kadangi pastarosios sukėlė daugybę diskusijų ir sulaukė nemažai oponentų kritikos, Aplinkos ministerija nusprendė išsamiai jas išanalizuoti. Ministerijos iniciatyva buvo suburta ekspertų darbo grupė, kuri ne tik parengė minėtų studijų ekspertizės ataskaitą, bet ir suorganizavo ekspedicijas prie Rėkyvos ežero, taip pat buvo susitikusi su vietinių apylinkių gyventojais. Susitikimo metu žmonėms buvo pateikti tyrimo rezultatai, išklausytos jų nuomonės apie ežero ir durpyno problemas bei aptarta, kaip šias spręsti. Kaip teigia ekspertų darbo grupės narys dr. Aušrys Balevičius, šiandien matomas Rėkyvos ežero ir aplink jį esančių Rėkyvos, Piktmiškio, Lieporių ir pelkynų kompleksas yra per tūkstančius metų natūraliai užpelkėjusio didžiulio priešistorinio ežero liekanos. „Jei ši teritorija per XX amžių nebūtų buvusi gerokai apsausinta ir stipriai urbanizuota, Rėkyvos ežero ir aukštapelkių komplekso aplinkosauginė vertė prilygtų Čepkelių ar Kamanų rezervatams, juo labiau, kad tai didžiausias Lietuvoje aukštapelkinis ežeras. Deja, nuo praeito amžiaus penktąjį dešimtmetį prasidėjusios intensyvios melioracijos, visos aplink Rėkyvos ežerą susiformavusios pelkės stipriai paveiktos žmogaus veiklos: ežero baseine įrengti žuvininkystės tvenkiniai, gyvenamųjų namų kvartalais virtę kolektyviniai sodai ir t.t. Apibendrinus anksčiau atliktų mokslinių tyrimų duomenis, galima teigti, kad turime natūraliai seną, seklų, užpelkėjusį ir uždurpėjusį ežerą, kurio senėjimo procesus spartina didžiulis ežero produktyvumas, aplink ežerą įsikūrusių gyventojų tarša, aplinkinių teritorijų paviršinės nuoplovos, ežere palaikomas per aukštas vandens lygis", - tvirtina A. Balevičius. Kvalifikuotų specialistų parengtoje ataskaitoje aiškiai išdėstytos Rėkyvos ežero seklėjimo priežastys ir taršos šaltiniai. Nustatyta, kad į ežerą suteka nemaža dalis paviršiaus nuoplovų nuo daržų, kiemų, lauko tualetų ir pan. iš urbanizuotos teritorijos rytiniame ežero krante. Kitaip tariant ežerą stipriai teršia jo pakrantėse esantys kolektyvinių sodų nameliai ir vietoje jų atsiradę individualių gyvenamųjų namų kvartalai, neturintys kanalizacijos. Į vandenį taip pat patenka ir įvairios šiukšlės. Bendruomenės gyventojai buvo pakviesti nedelsiant imtis veiksmų, kad padėtų ežerui: surinkti šiukšles, draugiškai raginti poilsiautojus, uogautojus, grybautojus elgtis kultūringai, kreiptis į sodų bendrijų narius dėl užterštumo mažinimo. Išsiaiškinta, kad didelę įtaką Rėkyvos ežero seklėjimui turi gausiai vandens augalija apaugęs rytinis jo pakraštys (vietomis nendrynų juostos driekiasi iki 20-50 m). Po vegetacijos sezono augalai žūsta, sukrenta į ežerą ir čia suyra - tai labai spartina dumblėjimą. Atkreiptas dėmesys ir į ežero vandens masėje skendinčias durpes, kurių ypač gausu priedugnio sluoksnyje. Manoma, kad tai galėtų būti dar vienas natūralus ežero seklėjimo šaltinis. Remiantis skirtingų laikotarpių vandens lygių ir teritorijos vandeningumo regione stebėjimais, nustatyta, kad Rėkyvos ežero vandens išteklius lemia ne durpyno veikla, o klimatinės sąlygos, kitaip tariant, kiek per metus iškrenta kritulių ir kiek išgaruoja iš vandens paviršiaus. Pažymėta, kad dabartinė ežero vandens lygių kaita skiriasi nuo natūralios, taip pat, jog skirtingai nei tuo yra įsitikinę kai kurie vietinės bendruomenės aktyvistai, Rėkyvos ežeras bent jau pastaruosius kelerius metus ne seklėja, o atvirkščiai - jame nuolat palaikomas aukštesnis už gamtinį vandens lygis. Tokia situacija yra nepalanki ežero krantams, nes nuo jų nuardomas durpinis gruntas, kuris mažina vandens gylį. Tai ypač akivaizdu žiemos ir pavasarinio polaidžio metu, kai susiformavęs ledas pradeda „koreguoti" pakrantes. Ekspedicijų metų pastebėta, kad tose vietose, kur krantai aukštesni, gruntas buvo sustumtas kaip buldozeriu, daugelyje vietų išversti net pakankamai stambūs medžiai. Įrodyta, kad vienoje iš 2004-2008 metais atliktų mokslinių studijų pateikti teiginiai, jog mažesnis nei 400 m atstumas tarp ežero ir durpyno kelia ekologinę grėsmę ežerui ir tik didesnis kaip 600 m apsauginės zonos plotis padėtų išvengti katastrofų tikimybės, stokoja pagrįstumo. „Šiandien galimi du pagrindiniai ežero raidos scenarijai: nieko nedaryti ir leisti ežerui natūraliai senti, seklėti ir ilgainiui virsti pelke arba įgyvendinti kompleksinę ežero taršos sumažinimo priemonių bei dalies ežero išvalymo ir jo ekosistemos būklės pagerinimo programą" - teigė. A. Balevičius. Susitikimo metu Rėkyvos bendruomenės atstovai ekspertų teiravosi dėl durpyno veiklos - kas bus, jei durpės bus iškastos iki 6 m gylio, kaip numatyta durpių kasybą vykdančios bendrovės planuose, juk tada ežeras gali nutekėti į durpyną. Specialistų manymu, durpyno pagilėjimas neturės esminės įtakos ežero vandens lygiui, kas įrodyta atliktais tyrimais. Į visuomenės klausimus, kaip išspręsti krantų ardymo problemas, ekspertai, atsakė, kad bus sprendžiama: ar pažeminti ežero vandens lygį, ar imtis krantų stiprinimo. Kalbai pasisukus apie vandens, kuris nebetinka net nusimaudyti, valymą, paaiškinta, kad seną ežerą būtina palikti natūraliai raidai, t.y. užpelkėjimui, nes jį išvalius prasidėtų bangavimas. Dėl to suintensyvėtų krantų ardymas. Ataskaitoje taip pat atkreiptas dėmesys ir į tai, kad neformalių diskusijų metu vietiniai žmonės pusę lūpų užsiminė, jog nuo pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo Rėkyvos ežero problemos tradiciškai „paaštrėja" prieš kiekvienus rinkimus, tuo pačiu metu „padidėja" ir durpyno keliama grėsmė ežerui. Akivaizdu, kad kai kurie vietos politikai, kalbėdami apie ežero problemas, siekia sąmoningai sukiršinti visuomenę, nes konfliktai - puiki dirva politiniams reitingams kurti.