Klaipėdą jau šeštą kartą aplankė Karakumų asilėlis, kuris atkeliavo ne vienas, o su visu tarptautiniu lėlių teatro festivaliu.
Žmonėms manantiems, jog lėlių teatras skirtas tik vaikams, spektaklis „Pagal Jurgį ir kepurė“ sulaužė šį stereotipą. Jis skirtas suaugusiųjų auditorijai ir išties užbūrė savo žaismingumu. Spektaklis paremtas Kazio Borutos knygos „Jurgio Paketurio klajonės su visokiais pavojais, arba Šventa teisybė, melo pasakos, kartūs juokai ir linksmos ašaros“ motyvais.
Jauni ir energingi Vilniaus teatro „Lėlė“ aktoriai prakalbino paprastas laikraščių skiautes, ir patys tapę istorijos liudininkais, perteikė visą bebaimio klajoklio Jurgio kelionę, kuris yra tarsi lietuviškasis Miunhauzeno prototipas. Nors pats Kazys Boruta tvirtina, jog šios istorijos nėra išgalvotos, o tikri nutikimai – tikrosios prasmės žiūrovas turėtų ieškoti tarp eilučių. Mažiau nei valandą trunkančiame spektaklyje gvildenamos sovietinės valdžios absurdiškumo, patiriamos valdžios priespaudos ir kitos tuometinės visuomenės problemos.
Spektaklyje išties galima išvysti ir išgirsti viską nuo beatbox’o ir puikiai pamėgdžiojamų girios garsų, iki radijo teatro ir atliekamų bardų dainų.
Jaunoji aktorių trupė buvo apdovanota simboline padėka už pasirodymą: festivalio simboliu – žalia lempute ir gražia puokšte, kurią atstojo obuolių ryšulėlis.
