Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip sumažinti sąskaitas už šildymą?

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vilniuje šilumos kaina perkopė 30 centų už kilovatvalandę (2010 metais buvo 22,56 cnt/kWh). Gyventojai su nerimu ir siaubu laukia sąskaitų už šildymą.

Prasidėjo naujas šildymo sezonas. Sinoptikai pranašauja ilgą ir šaltą žiemą.

Šilumos kainos nuo lapkričio 1 dienos daugelyje Lietuvos miestų, lyginant su spalio mėnesiu, padidėjo 5–10 proc.

Vilniuje šilumos kaina perkopė 30 centų už kilovatvalandę (2010 metais buvo 22,56 cnt/kWh). Gyventojai su nerimu ir siaubu laukia sąskaitų už šildymą.

Energetikos ministro A.Sekmoko pažadai dėl dujų kainų sumažinimo bei dujų kiekių iš Lietuvos elektrinės perskirstymo miestų kogeneracinėms elektrinėms subliuško kaip muilo burbulas. Ministras apsimelavo prieš visus Lietuvos gyventojus ir dėl to jo, kaip melagio, elgesys turėtų būti apsvarstytas LR Seime ir duotas atitinkamas įvertinimas.

Visiems aišku, kad greitai pagrindinių strateginių tikslų šilumos kainų ir jos suvartojimo mažinimui neįgyvendinsime (katilų konversija pritaikant deginti vietinį kurą, daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija), o šią žiemą realiai turėsime tenkintis esama padėtimi, degindami gamtines dujas, mazutą ir dalinai biokurą. Dėl to būtinos greitos ir efektyvios priemonės, kad nors dalinai sumažėtų mokėjimai už šilumą.

Noriu priminti, kad šilumos sąskaitos susideda iš dviejų dalių, tai šilumos kaina centais už kilovatvalandę, padauginta iš šilumos kiekio kilovatvalandėmis sunaudoto gyvenamajame name pagal įvadinio šilumos skaitiklio parodymus ir po to paskirstant kiekvienam butui pagal užimamą plotą.

Padarykime analizę abiejų dedamųjų atskirai, konkrečiai nurodydami priemones, ką galima padaryti, kad sąskaitos jau šį šildymo sezoną sumažėtų.

Šilumos kaina

LR Seimas priėmė LR Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios įsigaliojo nuo šių metų lapkričio 1 dienos, kur nurodyta, kad į šilumos kainą negali būti įtraukiamos sąnaudos, susijusios su pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra (eksploatacija).

Vilniaus mieste daugiau negu 70 proc. šilumos punktų daugiabučiuose gyvenamuose namuose priežiūrą vykdė šilumos tiekėjas UAB „Vilniaus energija". Jiems į šilumos kainą buvo įtraukta 29,0 mln.litų išlaidų, kas padidino šilumos kainą 2,02 ct/kWh. Gyventojai mokėjo beveik 31 centą už 1 m2 ploto, šilumos punkto priežiūros (eksploatacijos) mokestį.

Nuo šių metų lapkričio 1 dienos pagal įstatymą 70 proc. vilniečių (daugiabučių namų gyventojų) mokės 2,02 ct/kWh mažesnę šilumos kainą. Šiuo metu šilumos punktų priežiūros (eksploatacijos) rinkos kaina yra 9–12 ct/kWh, o ne 31 ct/kWh, kaip buvo įtraukta į šilumos kainą.

Vilniaus daugiabučių namų gyventojams išlaidos už šilumos punkto priežiūrą per metus, vidutiniam 60 m2 ploto butui, sumažės 120–150 lt.

Antra. Labai greitas paprastas ir efektyvus būdas, kaip 3–4 centais sumažinti šilumos kilovatvalandės kainą didžiuosiuose miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Alytus ir kt.), kur įrengtos ir veikia kogeneracinės elektrinės, gaminančios bendru ciklu elektros ir šilumos energiją, – pakeisti kuro sąnaudų tarp šilumos ir elektros energijos perskirstymo metodiką.

Dabartiniu metu, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą šilumos kainų nustatymo metodiką, kuro sąnaudos kogeneracinėse elektrinėse tarp elektros ir šilumos energijos paskirstomos pagal Alternatyvaus šiluminės energijos gamybos atskyrimo metodą. Pagal šį metodą, šiluminės energijos gamybos kuro sąnaudos yra lygios sąnaudoms, kurios susidaro panašios galios tik šilumą gaminančiose katilinėse.

Gaminant elektros energiją kogeneracinėse elektrinėse, atliekinė šiluma panaudojama miestų butų šildymui ir neišmetama į aplinką, kaip Lietuvos elektrinėje, Elektrėnų ežero šildymui. Dėl to kogeneracinėse elektrinėse gaminant elektros energiją ir šilumą sutaupome 20–30 proc. kuro. Tačiau Kainų komisija metodikoje kuro normą vienai kilovatvalandei šilumos pagaminti kogeneracinėse elektrinėse, sulygino su kuro norma tik šilumą gaminančiose katilinėse.

Nors ES direktyvos draudžia kryžminį subsidijavimą, tačiau, pagal Kainų komisijos patvirtintą metodiką, kogeneracinėse elektrinėse iš šilumos per kurą subsidijuojama elektros energijos gamyba. Visi vartotojai naudojantys šilumą iš kogeneracinių elektrinių (Vilniuje 95 proc.) per šilumos didesnę kainą subsiduoja elektros energijos kainas.

Kainų komisija skubiai turėtų įvertinti specialistų pastabas ir peržiūrėti bei pakeisti „Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką", nustatant teisingą ir nediskriminuojantį kuro sąnaudų paskirstymo tarp elektros energijos ir šilumos (proporcinis ekserginis) metodą, kuris galiojo ir buvo taikomas iki 2003 metų.

Šilumos suvartojimas

LR Seime priimtos LR Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurios įsigaliojo nuo šių metų lapkričio 1 dienos, suteikė galimybę patiems gyventojams taupyti šilumą daugiabučiuose namuose.

Įstatymas uždraudė šilumos tiekėjui ir asmenims, susijusiems su šilumos tiekėju darbo santykiais ar tiekiantiems prekes, paslaugas, šilumai gaminti kurą, apskaitos prietaisus, įrengimus ir kt. didžiuosiuose miestuose būti pastato šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju (eksploatuotuoju). Šilumos tiekėjui uždrausta reguliuoti nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką namo šilumos punkto įrenginių darbui.

Šilumos ūkio įstatymo pataisos suteikė teisę patiems daugiabučio namo savininkams nepriklausomai kieno nuosavybėje yra šilumos punktas, pasirinkti prižiūrėtoją (eksploatuotuoją). Įstatyme nurodoma, kad reguliuoti šilumos padavimą nuotoliniu ar kitu būdu suteikiama teisė tik šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui arba atitinkamą kvalifikaciją turinčiam daugiabučio namo bendrijos atstovui arba daugiabučio namo išrinktam jų įgaliotam atstovui. Daugiabučio namo prižiūrėtoju gali būti tiek juridinis, tiek fizinis asmuo.

Be to įstatymo pataisose numatyta išimtis, jeigu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepriima sprendimo ir nepasirenka pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo, laikinai tokį sprendimą priima bendrojo naudojimo objektų administratorius ir sudaro sutartį su prižiūrėtoju (eksploatuotoju).

Iš kiekvieno daugiabučio namo gyventojų pasirinkto šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (fizinis ar juridinis asmuo) būtina reikalauti, o jis privalo nuolat daryti tai, kad name kuo mažiau būtų suvartojama šilumos.

Pateikiu pagrindines praktines priemones nereikalaujančias papildomų lėšų, kurias įvykdžius, gyventojai sutaupytų 25–30 proc. šilumos, tuo pačiu sumažėtų mokėjimo sąskaitos už šildymą.

1.  Be papildomo iš gyventojų mokesčio (pagal patvirtintą miesto tarybos privalomų darbų sąrašą), įrengti ant šildymo ir karšto vandens vamzdžių stovų balansinius vožtuvus, kurių pagalba būtų išlyginti šilumos srautai butuose ir suvienodintas radiatorių bei „gyvatukų" šildymas.

2.  Sureguliuoti šilumos punkto įrenginių automatikos darbą pagal namo gyventojų išrinkto įgaliotinio pageidavimus. Šiuolaikiniai automatizuoti šilumos punktai leidžia nesunkiai koreguoti paros šildymo režimą. Gali būti taikomas ekonominis nakties ar ekonominis paros režimas, mažinant patalpų temperatūrą naktimis ar ištisą parą. Mažinant termofikacinio vandens cirkuliaciją per šildymo šilumokaitį iki minimumo nuo 23,00 val. iki 5,00val daugiabučiame name galima sutaupyti 15–20 proc. šilumos, o gyventojai šilumos stygiaus net nepajus.

3.  Sumažinti name termofikacinio vandens cirkuliaciją, šildymui ir karštam vandeniui ruošti, reguliuojant šilumos punkte cirkuliacinių siurblių variklių apsisukimus. Tikrinti grįžtamo termofikacinio vandens iš namo šildymo sistemos temperatūrą, ji turėtų būti žemesnė nei nurodyta grafike.

4.  Tikrinti šildymo ir karšto vandens temperatūros reguliatorių sandarumą. Uždaryti karšto vandens vartojimą ir patikrinti, ar temperatūros reguliatorius sandariai užsidaro ir nepraleidžia vandens.

5.  Piko valandomis, rytais ir vakarais, kai yra nuolatinis karšto vandens vartojimas, išjungti karšto vandens cirkuliacinius siurblius.

6.  Patikrinti įvadinio šilumos skaitiklio parodymus, ar atlikta patikra ir kas atliko. Jeigu skaitiklio patikrą atliko firma, kuri turi sąsajų su šilumos tiekėju, galima tikėtis, kad šilumos skaitiklis sureguliuotas taip, kad suktųsi greičiau (paklaidos ribos +5 proc.) ir rodytų didesnį šilumos kiekį.

7.  Užsisandarinti langus, duris, balkonus.

Gyventojams patarčiau būti aktyvesniais ir jeigu prižiūrėtojas (eksploatuotojas) nevykdo gyventojų išrinkto įgalioto asmens nurodymų ir reikalavimų ir netaupo šilumos, bendrasavininkai turi organizuoti susirinkimą ir priimti sprendimą pakeisti prižiūrėtoją (eksploatuotoją), netinkamai vykdantį savo pareigas. Iš patirties galiu pasakyti, kad geriausias prižiūrėtojas yra asmuo, gyvenantis tame name ir turintis tam tikrą kvalifikaciją.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys

Inžinierius-šilumininkas

Bronius Cicėnas

15min.lt nuotrauka.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt